Bėga, nubėga mūsų metai, tarsi Širvintos ir Šventosios upių vanduo, nusinešdamas kas sena ir atnešdamas nauja.
Džiaugiamės ne tik gyvendami gražiame ir ramiame gamtos prieglobstyje, bet, svarbiausia, čia gyvenančiais žmonėmis, kurie nepraranda vilties, noro bendrauti, yra neabejingi kito skausmui, užjaučiantys kaimyną, skuba padėti, paguosti. Kartu yra ir šventėje ir bėdoje.
Šventei, skirtai paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dienai, senjorai ruošėsi iš anksto. Išradingos rankdarbių mėgėjos Janina Savickienė, Ona Milda Stulpinienė, Marytė Žilinskienė ir kitos savo mezginius, nėrinius, paveikslėlius, siuvinius sunešė į parodą. Kiekvienas darbelis šiltas, gražus, originalus, kruopščiai atliktas kvietė sustoti ir pasigrožėti. Kitos senjorės ruošė valgius parodomajam stalui „Močiutės vaišės“. Regina ir Janina Savickienės kepė skanius pyragus, Stefa Sadauskienė, Jadvyga Kuolienė, Marytė Žilinskienė, Janina Bartkevičienė, Aldona Ptakienė paruošė įvairias salotas, mišraines, troškinius, kitos slėgė sūrius, kepė duonelę. Visos užrašė savo valgių receptus.
Savo prisiminimais apie tėviškę dalinosi mūsų kraštietė Jadvyga Kuolienė. Ji gėrėjosi, kad garbaus amžiaus žmonės moka džiaugtis gyvenimu ir yra tokie išradingi. Į savo vaikystės diena sugrįžo Genė Gvozdienė ir Stefa Sadauskienė. Labai šiltai, nuoširdžiai ir įdomiai jos pasakojo apie savo tėvelių darbštumą, dorumą ir sugebėjimą tais sunkiais laikais išmaitinti savo gausią šeimą, leisti į mokslus vaikus, įskiepyti jiems taupumo, sąžiningumo ir pagarbos jausmus.
Ant stalų netrūko vaišių, kurias paruošė ir kvietė ragauti darbščiosios šeimininkės Marytė Žilinskienė ir Gintutė Verenytė.
Šventė reikalinga kiekvienam, ji praskaidrina mūsų kasdienybę.
Liko malonūs prisiminimai.
PŽA skyriaus pirmininko pavaduotoja Albina Verenienė