Gyvūnų žviegimas iš skausmo, jų talžymas bei dusinimas dujų kamerose – tai slapta užfiksuoti kadrai iš aštuonių Lietuvos kailių fermų. Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pristato šokiruojantį tyrimą, kuris atskleidžia žiaurią Lietuvoje dėl puošmenų kankinamų gyvūnų realybę, rašoma organizacijos pranešime žiniasklaidai. Kol kas Lietuvoje kailių fermos nėra draudžiamos, tačiau įstatymo projektas, pagal kurį tokia veikla šalyje nebūtų leidžiama, jau skinasi kelią į Seimą.
„Montuodami vaizdus, tai darantys žmonės ne kartą turėjo keistis. Kadrai tiesiog per žiaurūs, tad žiūrintiems žmonėms emociškai buvo per sunku“, – apie užfiksuotus vaizdus pasakoja „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Siekia, kad kailių fermos Lietuvoje būtų uždraustos
Paviešintuose vaizduose iš aštuonių Lietuvos kailių fermų (filmuota 2019–2023 m.) matomi kraupūs gyvūnų gerovės pažeidimai. Jie užfiksuoti Mažeikių, Prienų, Panevėžio, Ukmergės, Kelmės, Šiaulių ir Kauno rajonuose esančiose fermose.
Vaizduose matyti, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo. Matyti, kaip fermų darbuotojai tyčia gyvūnui siekia sukelti dar didesnį skausmą. Paviešinti ir gyvūnų žudymo dujų kamerose vaizdai. Kailiniai žvėreliai blaškosi, šokinėja, draskosi, bando ištrūkti. Galiausiai kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta, įvardijama pranešime spaudai.
„Toks elgesys su gyvūnais yra sveiku protu nesuvokiamas ir nedovanotinas. Kailininkai šį procesą vadina migdymu. Ar jums tai panašu į migdymą? Tai, į ką dauguma žmonių net negali žiūrėti, yra standartinė praktika kailių fermose. Visose jose žudymo sezonas atrodo taip pat“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Kasmetinis kailinių žvėrelių žudymas kailių fermose vyksta pavasario ir rudens metu. Pavasarį po kergimo uždusinami patinai, nes nebebūna reikalingi, o rudenį – visi gyvūnai, atrinkti kailiui.
„Fiksuotuose kadruose matyti pažeidimų, mat pagal Europos Sąjungoje galiojančius aktus žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems neturi būti sukeliamas skausmas, nerimas ar kančios, kurių galima išvengti. Slapti kailių fermų vaizdo įrašai parodo visai kitą realybę. Kailių fermų darbuotojai tyčia, naudodami perdėtą jėgą sukelia gyvūnams skausmą ir kančias. Todėl bus kreiptasi į teisėsaugą, siekiant atsakomybėn patraukti taip su gyvūnais pasielgusius asmenis. Vis dėlto dabar svarbiausia, kad tokia veikla apskritai būtų uždrausta. Nebereikia dėl puošmenų kankinti gyvūnų“, – akcentuoja „Tuščių narvų“ vadovė.
Įstatymo projektas skinasi kelią į Seimą
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Praeitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kailių fermas Lietuvoje, už kailių fermų draudimą pasisakė didžioji dalis parlamentarų. Todėl įstatymo projektas jau greitai turėtų būti svarstomas Seimo posėdžių salėje. Iš dešimties komiteto narių už kailių fermų draudimą pasisakė 6, susilaikė 2, o 2 posėdyje nedalyvavo.
ELTA primena, kad Įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotų įrenginių, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkymui. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
Praeitą savaitę Kaimo reikalų komitetas taip pat aptarė šį klausimą ir nusprendė kailių fermų draudimą atmesti. Už atmetimą balsavo 5, prieš – 2 seimūnai. Balandžio mėnesį Parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui delsiant priimti sprendimus dėl kailinių žvėrelių fermų naikinimo Seimas nutarė, kad šie klausimai toliau bus svarstomi be šio komiteto išvados.
Seime svarstomas dar 2021 metais įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, primena ELTA.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės inicijuotose pataisose nurodoma, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ne tik garantuotų gyvūnų gerovę, tačiau sumažintų ir gamtos taršą bei užtikrintų šalia kailinių žvėrelių fermų gyvenančių žmonių teisę į švarią aplinką.
Už gyvūnų apsaugą kovojanti organizacija „Tušti narvai“ skatina visuomenę parašyti Seimo nariams ir išreikšti lūkestį, kad jie balsuotų už gyvūnus.
„Dabar yra tinkamiausias metas apsaugoti gyvūnus. Kiekvieną, kuriam svarbi jų gerovė, kviečiu parašyti laišką Seimo nariui. Dabar jūsų balsas už gyvūnus turi didžiausią galią pasiekti pokytį ir sustabdyti šią žiaurią industriją mūsų šalyje. Parlamentarų balsavimas už kailių fermų draudimą Lietuvoje priklausys nuo žmonių, kuriems rūpi gyvūnai, veiksmų“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.
Perspėjame, jautriems žmonėms video nežiūrėti.
Papildyta: 2023 06 05
Seimas svarstys kailių fermų Lietuvoje draudimą: ateities šiam verslui Lietuvoje nėra
Antradienį, birželio 6 d., Seimas svarstymo stadijoje balsuos dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Seimo nariams po svarstymo pritarus projektui, jo priėmimas vyktų rudenį. Visuomenės susirūpinimą sukėlusį įstatymo projektą palaiko tiek visa Laisvės frakcija, tiek kitų frakcijų nariai, pabrėždami, kad ateities šiam verslui Lietuvoje nėra. Tokios pozicijos laikosi ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos. Anot jų atstovų, kailių fermos Lietuvoje turi būti uždraustos.
Veiklą siūloma uždrausti jau nuo 2027 m.
Pranešime žiniasklaidai įstatymo projekto iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigia, kad kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procesu buvo sunkus ir ilgas.
Vis dėlto, anot jos, įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus ir pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas.
„Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia A. Gedvilienė.
Įstatymo projektu kailių fermų veiklą siūloma uždrausti nuo 2027 m., tačiau kompensacijas mokėti jau nuo 2024 m.
„Kuo anksčiau ūkininkas sustabdys savo veiklą, tuo didesnės kompensacijos jo laukia. Tie, kurie pasitrauks 2024 m., gaus 3 eurus už laikytą žvėrelį, 2025 – 2, o 2026 – 1 eurą“, – teigia A. Gedvilienė.
Į kompensacijas siūloma įtraukti ir darbuotojų išeitines išmokas bei kompensuoti statinių ir įrenginių, tinkančių tik kailinės žvėrininkystės veiklai vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą.
„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja įstatymo projekto iniciatorė.
Balsavimas bus įtemptas, tačiau nuotaikos – optimistinės
A. Gedvilienė pabrėžia, kad Seime nuotaikos įvairios, tačiau matyti, kad tarp stipriai palaikančiųjų projektą – visų frakcijų nariai.
„Daugumai aišku, kad šį sprendimą Lietuva anksčiau ar vėliau privalės priimti. Negalime likti paskutine šalimi Europoje, kur gyvūnus masiškai žudyti dėl puošmenos yra legalu. Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ypač garsiai išsakė savo lūkesčius. Viliuosi, kad ryt Seimo nariai juos atlieps“, – teigia A. Gedvilienė.
Seimo nariams po svarstymo pritarus kailių fermų draudimui, būtų notifikuota Europos komisija, procesas truktų 3 mėnesius. Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą priėmimui.
Pokyčius palaiko ir Laisvės frakcija
Anot Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo, laisviečiai vieningai palaikys tokių fermų uždarymą.
„Visa frakcija vieningai ketina palaikyti siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Manome, kad Lietuvai pats metas prisijungti prie kitų gyvūnų gerove besirūpinančių valstybių ir nebeauginti gyvūnų dėl kailių, t. y. prabangos“, – pranešime žiniasklaidai teigia Seimo narys V. Mitalas.
„Gyvūnų veisimas ir žudymas dėl kailio yra laikomas neetišku daugelyje Europos valstybių, tai neigiamai veikia aplinką, kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau šiandieniniame – karo Ukrainoje – kontekste, šis klausimas įgauna dar ir politinį dėmenį, nes pagrindiniai Europoje veisiamų gyvūnų kailių supirkėjai yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, tokios kaip Kinija ir Rusija. Taigi, privalome išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – tikina Laisvės frakcijos narė ir įstatymo iniciatorė Monika Ošmianskienė.
„Visas pasaulis eina gyvūnų naudojimo kailiui atsisakymo link. Akivaizdu, kad ateities šiam verslui nėra ir Lietuvoje – daugiau nei 80 procentų šalies gyventojų mano, kad gyvūnus žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Atėjo laikas atsisakyti žiauraus ir nereikalingo gyvūnų išnaudojimo“, – sako frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Seimas 78 balsais pritarė kailinių žvėrelių fermų draudimo projektui pateikimo stadijoje dar 2021 m. lapkričio 23 d. Tačiau vėliau projektas užstrigo Žemės ūkio ministerijoje, kurioje buvo rengiama šio projekto išvada, vėliau pateikta Vyriausybei.
Tik šių metų kovą Vyriausybė pritarė ŽŪM parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.
Gyvūnų teisių gynėjai: kailių fermos Lietuvoje turi būti uždraustos
ELTA jau rašė apie gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ pristatytą tyrimą, kuris, anot organizacijos vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, atskleidžia žiaurią Lietuvoje dėl puošmenų kankinamų gyvūnų realybę.
„Montuodami vaizdus, tai darantys žmonės ne kartą turėjo keistis. Kadrai tiesiog per žiaurūs, tad žiūrintiems žmonėms emociškai buvo per sunku“, – apie užfiksuotus vaizdus pranešime žiniasklaidai rašė „Tuščių narvų“ vadovė G. Vaitkevičiūtė.
Paviešintuose vaizduose iš aštuonių Lietuvos kailių fermų (filmuota 2019–2023 m.) matomi kraupūs gyvūnų gerovės pažeidimai. Jie užfiksuoti Mažeikių, Prienų, Panevėžio, Ukmergės, Kelmės, Šiaulių ir Kauno rajonuose esančiose fermose. Vaizduose matyti, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo. Matyti, kaip fermų darbuotojai tyčia gyvūnui siekia sukelti dar didesnį skausmą. Paviešinti ir gyvūnų žudymo dujų kamerose vaizdai. Kailiniai žvėreliai blaškosi, šokinėja, draskosi, bando ištrūkti. Galiausiai kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta, įvardijama pranešime spaudai.
„Toks elgesys su gyvūnais yra sveiku protu nesuvokiamas ir nedovanotinas. Kailininkai šį procesą vadina migdymu. Ar jums tai panašu į migdymą? Tai, į ką dauguma žmonių net negali žiūrėti, yra standartinė praktika kailių fermose. Visose jose žudymo sezonas atrodo taip pat“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Kasmetinis kailinių žvėrelių žudymas kailių fermose vyksta pavasario ir rudens metu. Pavasarį po kergimo uždusinami patinai, nes nebebūna reikalingi, o rudenį – visi gyvūnai, atrinkti kailiui.
„Fiksuotuose kadruose matyti pažeidimų, mat pagal Europos Sąjungoje galiojančius aktus žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems neturi būti sukeliamas skausmas, nerimas ar kančios, kurių galima išvengti. Slapti kailių fermų vaizdo įrašai parodo visai kitą realybę. Kailių fermų darbuotojai tyčia, naudodami perdėtą jėgą sukelia gyvūnams skausmą ir kančias. Todėl bus kreiptasi į teisėsaugą, siekiant atsakomybėn patraukti taip su gyvūnais pasielgusius asmenis. Vis dėlto dabar svarbiausia, kad tokia veikla apskritai būtų uždrausta. Nebereikia dėl puošmenų kankinti gyvūnų“, – akcentuoja „Tuščių narvų“ vadovė.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
