Vis dar žvarbią, bet saulėtą pavasario dieną – balandžio 10 gausus dainuojančių kolektyvų būrys iš įvairių Lietuvos vietų, susirinko Taujėnų dvare. Čia vyko jau vienuoliktąjį kartą rengiama šventė – konkursas „Šventosios gaida“, kurį surengė Ukmergės kultūros centras. „Ne dėl pinigų ir ne dėl to, kad neturi ką veikti, o dėl to, kad negali to nedaryti“ – taip šventės metu buvo apibūdintas kolektyvų ryžtas dalyvauti šioje didelėje šventėje.
Ansambliai dainavo be jokio įgarsinimo. Tai buvo tikrų, gyvų balsų koncertas. Visą dieną trukęs renginys reikalavo ne tik pasirengimo kuo geriau atlikti kūrinius, bet ir kantrybės, atsidavimo.
Konkurse dalyvavo kolektyvai suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: kameriniai ansambliai (mažieji: duetai, tercetai, kvartetai), bei – vokaliniai ansambliai (lygių balsų ir mišrūs nuo 5 iki 14 dalyvių). Kolektyvai atlikinėjo po tris savo pasirinktus kūrinius, pagal tokius repertuaro reikalavimus: liaudies daina; originali lietuvių kompozitoriaus daina; užsienio kompozitoriaus daina.
Renginio metu skambėjo įvairių šalių autorių ir kompozitorių kūriniai lietuvių bei kitomis kalbomis. Glausta žanrinė specifika ir tradicijos lėmė panašumus kolektyvų programose, tačiau nebuvo nei vieno kolektyvo, kuris neįneštų ar nepademonstruotų ko nors savito ir vis kitaip įdomaus.
Širvintų rajono kultūros centro Čiobiškio filialo moterų vokalinis ansamblis išsiskyrė atlikes vieną kūrinį rusų kalba, dvelkiantį svajinga melodija. Palangos mišrus vokalinis ansamblis „Savo malonumui“ programą paįvairino savotiškų muzikos instrumentų garsais, įdomia, laisva išraiška. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ stebino melancholiška liaudies daina ir solidžiu sceniniu įvaizdžiu – ilgomis juodomis sukniomis. Utenos rajono Sudeikių moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“ praskaidrino šventę, žvaliai akomponuojant liaudiškiems instrumentams.
Žinoma, lieka daugybė nepaminėtų įdomių, savotiškų, vienaip ar kitaip stiprių detalių. Galima atkreipti dėmesį, kad ir dainų temos buvo įvairios: vienos persismelkusios ilgaamžėmis tradicijomis (dainos apie gamtą, meilę, motyvus iš liaudies gyvenimo ir aplinkos), kitos – bandančios interpretuoti senus kūrinius ir pateikti su savitais ansamblių bruožais. Taip pat buvo ir šiuolaikiškų motyvų, pavyzdžiui – kūrinys laisvai žaidžiantis detalėmis iš kasdienybės – „Dainelė apie kavą“, kurį atliko Kazlų Rūdos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Medeinė“.
Nemažai šventėje skambėjusių kūrinių buvo atliekami visiškai be jokio instrumentinio akompanimento, tačiau, dalis kolektyvų repertuaro buvo pagyvinta pulsuojančia ir ritminga pianino muzika.
Pasibaigus konkurso dalyvių pasirodymams, belaukiant žiuri komisijos vertinimų, susirinkusiesiems grojo ir dainavo 1998 metų laureatai – Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, po poros metų švęsiantis savo 30-ties metų jubiliejų. Į šventę Taujėnų dvare jurbarkiečiai pasikvietė kartu pasirodyti ir savo draugus – liaudiškos muzikos kapeliją „Mituva“, su kuriais atlikinėjo vis smagesnius kūrinius, raginančius publiką atsipalaiduoti – šokti ir šėlioti.
Po svečių pasirodymo, įvyko netikėtumas. Kadangi komisija rinkdama ir ruošdama padėkas bei diplomus užtruko ilgiau nei buvo planavusi, kolektyvai vėl pradėjo dainuoti. Prisijungdami vieni prie kitų ir vis garsiau traukdami dainas dainininkai galiausiai sudarė grandioziškai didelį, įspūdingą ir neįtikėtinai darnų chorą. Buvo galima pamanyti, kad šie žmonės ilgą laiką ruošėsi ir repetavo kartu, nors iš tiesų visi kolektyvai buvo susirinkę iš skirtingų Lietuvos vietų.
Komisija nesirodė, todėl bendro dainavimo scena tęsėsi dar ilgą laiką – vis labiau įsiaudrinant, kiekvienam į visumą įliejant savo širdis, balsą ir talentą. Buvo atliekami įvairūs kūriniai – vieni subtilūs, savotiški, o kiti žinomi daugumai žmonių. Galiausiai atsirado netgi pradėjusių diriguoti šiam dideliam chorui. Buvo galima pagalvoti – „neduok šiems žmonėms nuopelnų ar įvertinimų, o tik duok dainuoti“. O galiausiai sugrįžusi, taip pat daininga komisija paminėjo, kad tai, kas pabaigoje įvyko ir užsitęsė kaip dar vienas atskiras koncertas, gal būt buvo stipriau ir nuoširdžiau už visą prieš tai buvusią programą.
Bet kokiu atveju – abejingų likti negalėjo. Įvertinimų taip pat netrūko. Kolektyvai gavo padėkas, apdovanojimus ir diplomus. Prizines vietas pelnė kameriniai ansambliai: 3-ąją vietą: Širvintų moterų duetas (vad. A. Burakovienė); 2-ąją vietą: Varėnos kultūros centro mišrus kvartetas (vad. K. Breidokas); 1-ąją vietą: Kupiškio kultūros centro moterų duetas (vad. N. Sankauskienė). Vokalinių ansamblių kategorijoje: 3-ąją vietą: Palangiškiai „Savo malonumui“ (vad. E. Jucevičus); 2-ąją vietą: Ukmergės kultūros centro moterų ansamblis „Cantilena“ (vad. D. Petrikienė); 1-ąją vietą: Ukmergės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“ (vad. J. Martinkutė).
Atskiras apdovanojimas pagal publikos balsavimus atiteko – Ukmergės kultūros centro Taujėnų filialo Mišriam kvartetui (vad. N. Janulienė).
Pagrindinis apdovanojimas – absoliučiai geriausio kolektyvo – atiteko Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Raskila“ (vad. L. Kairytė).
Andrius Vyšniauskas
Ukmergės kultūros centras
Autoriaus nuotr.
