Gyvenimas primena anekdotą, prasidedantį žodžiais:
„Turiu dvi naujienas. Viena yra gera, kita – bloga“.
Įvykus smurtui artimoje aplinkoje bloga naujiena, kad žmogus sužeidė, įskaudino savo artimiausius žmones. Fizinės žaizdos užgis greitai, tačiau emocinės gis ne vienerius metus, o kadangi atmintis yra negailestinga, pamiršti įvykusio inicidento, greičiausiai, artimiesiems nepavyks niekada (pamiršti ir atleisti yra skirtingi dalykai). Prie blogų naujienų dar bausmė iš institucijų, kaimynų, bendradarbių požiūris į smurtavusį žmogų.
Gera naujiena, kad smurtinis elgesys gali pasikeisti.
Smurtinio elgesio apibrėžimų yra ne vienas. Tačiau, galima manyti, kad veiksmai , kurie atliekami prieš žmogaus valią ir kenkia jo fizinei ar emocinei sveikatai, vadinami smurtu.
Indijos tautinio išsivadavimolyderis, nesmurtinio pasipriešinimo pradininkas Mohandas Karamčandas Gandis teigia, kad bet koks bandymas primesti savo valią kitam asmeniui yra smurto aktas.
Fizinį smurtą atskirti yra visai nesudėtinga, tačiau niekada fizinis smurtas nevyksta be emocinio, psichologinio, kartais ir be seksualinio ar ekonominio smurto. O smurtą patyrusios aukos dažnu atveju net nesupranta, kad toks elgesys yra nenormalus. Aukoms neleidžiama pareinant iš darbo su draugu užsukti į kavinę, draudžiama bendrauti su tėvais, neleidžiama puoštis, tikrinamas telefonas.
Suprantama, kad smurtauti gali ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, tačiau dažniausiai tai yra vyrai. Kai vyras jaučiasi nestabilus ar kažko bijo, jis stengiasi įsitvirtinti jėga, kad tai neįvyktų, būtina kalbėti apie susikaupusius jausmus.
O jausmus išreikšti žodžiais daugumai žmonių labai sudėtinga.
Paklausus, kaip jauties?, dažniausiai apibūdinama gerai arba blogai. Bet tai juk ne jausmai, tai vertinimas. Lietuvių kalboje yra daugiau nei septyniasdešimt žodžių apibūdinančių jausmus, o įvardinti juos labai sunku.
Tam, kad smurtinis elgesys keistųsi nepakanka vien nubausti žmogų, paskirti jam kardomąją priemonę, viešuosius darbus, piniginę baudą ar areštą ilgesniam laikui. Būtina taikyti prevencines priemones. Jos taip pat ne visos yra efektyvios. Geriausia yra, kai programa pritaikoma konkrečiam žmogui ar grupei.
Reikia nepamiršti, kad labai didelę įtaką turi programos vadovų gebėjimas būti santykyje su smurtavusiu žmogumi. Mokėjimas kurti šiltus santykius, jausti empatiją ir žinių pateikimą derinti su tarpasmeninio santykio užmezgimu bei vertybių, įsigalėjusių nuostatų keitimu.
Taip pat svarbus prevencinių programų ilgalaikiškumas. Jeigu vykdoma prevencinė programa, tai ji turėtų trukti ne trumpiau nei vienerius metus. Tai turi būti nuolatinis procesas ir darbas tiek su smurtavusiu asmeniu, tiek su jo artimaisiais.
Kiekvieno atėjusio į programą žmogaus paklausus ar jis sąmoningai norėjo taip pasielgti, išgirstamas atsakymas, kad ne, jis nenorėjo taip pasielgti. Tiesiog nesukontroliavo savo elgesio, nežinojo kaip kitaip šitoje situacijoje elgtis.
Visi žmonės iš prigimties yra geri, tik kai kuriems tas gerumas pasislėpęs giliai giliai širdyje ir jį tenka pažadinti. O kol nepažadinsim, elgesys gali būti nepriimtinas.
Kai nebesuprantam, kas dedasi mūsų viduje, kai yra pažeidžiami pagrindiniai jausmai, kai jaučiamės įskaudinti, pikti, išsigandę ir labai norisi kitus priversti elgtis pagal savas taisykles elgiamės taip, kaip matėm besielgiančius savo tėvus ar patys susikūrėm tokį supratimą.
Ukmergės rajono visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Vilniaus apygardos probacijos tarnybos skyriumi Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje vykdo intervencinę programą smurto pažeidėjams šeimoje.
Tai programa, kurioje mokymu metu padedama pažeidėjams nustoti naudoti smurtą. Mokymų programa sukurta dviems individualiems ir dvidešimt keturiems užsiėmimams grupėse, vykstančiais vieną kartą per savaitę. Grupinius ir individualius užsiėmimus veda du žmonės (vyras ir moteris).
Tai apsaugo užsiėmimus nuo taip vadinamo „vyriško klubo susitikimo“ formavimosi, rodo vyro ir moters bendradarbiavimą ir sukuria galimybę pristatyti moters požiūrį.
Nuo rudens planuojama pradėti vesti jausmų grupes moterims, kurios yra smurto ar priklausomybių aukos.
Daugiau informacijos gali suteikti programos koordinatorius Georijus Smoliakas telefonu : +37065760491
Psichologė Jurgita Vasiliauskienė
