Praėjusios savaitės numeryje spausdintą V-ąją su Ukmergės šilumos ūkiu susijusių įvykių chronologinės apžvalgos dalį baigėme tuo, kad 2007 m. spalio mėnesį tarp savaivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko pasiekta susitarimo, kad bus derinama nauja sutarties redakcija galiojančios sutarties pagrindu. Tai lyg ir tenkino abi sutarties šalis, tačiau savivaldybė toliau žengia jau pramintu taku, siekdama visais įmanomais būdais silpninti „Ukmergės energijos“ pozicijas bei žlugdyti investuotojo planus, kaip šilumos kainą jeigu ne mažinti, tai bent jau išlaikyti stabilią. Stambus objektas perleidžiamas į privačias vieno iš tuometinių politikų rankas, čia neįžvelgiant jokio viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo konflikto.
2007 m.
Didžiausią šilumos vartotoją atidavė „Izobarai“
Jau atrodė, kad tarp abiejų šalių prasidėjo konstruktyvus dialogas. Tačiau, neilgai trukus, savivaldybės kontroliuojama Ukmergės ligoninė pasirašo 4000 KW galios katilinės eksploatavimo sutartį su rajono tarybos nario Juozo Armanavičiaus valdoma UAB „Izobara“. Šį objektą prijungti prie centralizuotų miesto šilumos tinklų siekė ir UAB „Ukmergės energija“ – bet valdžia pasirenka „savus“. Beje, visiems pastatams, kuriems rajono taryba leido atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekėjo, ta pati „Izobara“ arba įrenginėjo katilines, arba tiekė šilumą. Šioje situacijoje, kai „Ukmergės energijos“ pozicijos bei skaičiavimais pagrįstų, gyventojams naudingų interesų buvo nepaisoma, derybos tarp savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko vėl įstrigo.
Kaina didėja dėl atjungiamų vartotojų
Tais pačiais metais savivaldybės užsakymu buvo parengtas Ukmergės miesto šilumos ūkio specialusis planas. Jį ruošė UAB „Ekoprojektas“. Plane teigiama, kad „Ukmergėje, kaip ir kituose Respublikos miestuose, centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimas mažėja. Pagrindinė priežastis – sumažėjęs stambių vartotojų šilumos poreikis arba jų atsijungimas. Ukmergėje nuo centralizuotų šilumos tinklų (CŠT) yra atjungti ir keli daugiabučiai gyvenamieji namai. Kai kuriais atvejais tai komplikuoja šilumos tiekimą kitiems CŠT vartotojams. Pavyzdžiui, atjungus DNSB „Gvazdikas“ priklausantį penkių aukštų gyvenamąjį namą, teko nutraukti šilumos tiekimą eilei vartotojų. Pagrindinė atsijungimo nuo CŠT priežastis aukštos šilumos kainos“(…). Nejungiant prie CČT tinklų naujų vartotojų, nedidinant, bet, atvirkščiai, mažinant centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį, sudaromos sąlygos dar labiau didinti šilumos kainą. Mažėjant CŠT sistemos apkrovai, santykinai didėja šilumos paskirstymo nuostoliai, pastoviosios šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudos nekinta, didėja generuojamos šilumos savikaina. Tai reiškia, kad išlaidas šilumos nuostoliams trasose padengti, katilinės įrangos remonto, darbo užmokesčio sąnaudas reikės apmokėti mažesniam centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų skaičiui. Nuo to, ar didės centralizuotai gaminamos šilumos kiekis, ar mažės, priklausys ir šilumos pardavimo kaina vartotojams. Pažeidžiami likusių CŠT vartotojų interesai (…) Šiuo metu Ukmergės m. centralizuoto šilumos ūkio raidą neigiamai įtakoja Ukmergės raj. savivaldybės ir šilumos ūkį nuomojančios bendrovės „E-energija“ nesutarimai“.
2008 m.
Įsigeidė poilsiavietės, kreipėsi į teismą
2008 m. pavasarį UAB „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu rajono šilumos ūkį nuomojančiai UAB „Ukmergės energija“ (nuo gegužės 12 dienos įmonė pervadinta į UAB „Miesto energija“), kuriame prašoma turto perdavimo – priėmimo aktą pripažinti iš dalies niekiniu: savivaldybės kontroliuojama UAB „Ukmergės šiluma“ užsigeidė susigrąžinti poilsiavietę prie Makio ežero. Šilumos ūkio nuomininkas to daryti nesutiko, nes poilsiavietė „Miesto energijai“ buvo perduota su visu šilumos ūkiu. 2008 metų gegužės mėnesį Ukmergės rajono Apylinkės teismas UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinio nepatenkino.
Kainą bando nustatyti „ekspertas“
2008 m. liepos mėnesį rajono tarybos posėdyje buvo svarstoma nauja bazinė šilumos kaina. UAB „Miesto energija“ pateikė savo skaičiavimus – 29,89 ct/kWh. Šis kainos projektas šokiravo politikus. Ukmergėje kaina būtu didėjusi 55 procentais. Savivaldybė pasamdo nepriklausomu save vadinantį energetikos ekspertą Vygintą Sidzikauską. Jis nustatė, jog šilumos tiekėjas nepagrįstai padidino šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo kainas; taip pat neteisingai nurodė nuostolius dėl realizacijos sumažėjimo, infliacijos įtakos, kuro kainų didėjimo. Tad šilumos kaina turi didėti mažiau, iki 25,41 ct/kWh. Tarybos nariai priėmė sprendimą nepritarti UAB „Miesto energija“ šilumos ir kainų perskaičiavimui.
Buvo nutarta nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos nustatyti 25,41 ct/kWh kainą. Eksperto sufleruota ir politikų nustatyta kaina galutiniam tvirtinimui keliauja į kainų komisiją.
Ekspertas „maudosi valdiškuose piniguose“
Pasak dienraščio „Respublika“, Ukmergės rajono savivaldybės nusamdytam V. Sidzikauskui, neva vartotojų teises ginančio Antimonopolinio Lietuvos piliečių sąjūdžio (ALPIS) vadovui, nepriklausomu energetikos ekspertu save vadinančiam V. Sidzikauskas tikrai yra ką slėpti. „V.Sidzikauskas Lietuvoje surado aukso gyslą – už didžiulius mokesčių mokėtojų pinigus šalies miestams atlieka šilumos ūkio ekspertizes, nors daugumos jų poveikis kelia abejonių. Maža to, dėl kai kurių miestiečiai patyrė didžiulių nuostolių ir dabar juos dengia iš savo kišenės“. „Respublikos“ teigimu, šis veikėjas maudosi valdiškuose piniguose: „V.Sidzikauskas šalies miestų savivaldybėse jau seniai yra suradęs aukso gyslą. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidento Kęstučio Griniaus duomenimis, vien per kelis 2007 m. mėnesius iš šilumos ūkių ekspertizių įvairiuose Lietuvos miestuose V.Sidzikauskas užsidirbo apie 100 tūkst. litų.
Buitinių vartotojų sąjunga patikrino ir sužinojo, kad nepriklausomu energetikos ekspertu save vadinantis veikėjas ar jo vadovaujama ALPIS 2008-aisiais atliko kainų perskaičiavimo skaidrumo tyrimus Marijampolės, Vilkaviškio, Telšių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Švenčionių rajonų savivaldybėse. Šios už atliktus darbus V.Sidzikauskui sumokėjo nuo kelių iki 25 tūkst. litų“.
Kita vertus, toliau rašo „Respublika“, „V.Sidzikausko kolegos tvirtina, kad save nepriklausomu ekspertu vadindamas ir drauge imdamas atlygį už paslaugas klientams, V.Sidzikauskas yra atsidūręs, švelniai tariant, labai dviprasmiškoje padėtyje. „Toks dvejopas (verslo ir vartotojų gynėjo) statusas daro milžinišką žalą vartotojų teisių gynimo veiklai. Juk vartotojai turi teisę pasakyti: jūs iš mūsų skriaudų, mūsų bejėgiškumo, mūsų ekonominio ir teisinio silpnumo, mūsų kvailo tikėjimo jūsų kilniais tikslais darote sau biznelį, kraunatės turtus ir dar vaidinate, kad ginate mus”, – turėdamas galvoje nepriklausomu energetikos ekspertu save vadinantį V.Sidzikauską, tvirtino K.Grinius“.
Politiko įmonė traukiasi iš Dainavos
Rugpjūčio mėnesį UAB „Miesto energija“ nutraukia sutartį dėl Dainavos gyvenvietės šilumos tiekimo decentralizavimo ir sistemų aptarnavimo, pasirašytą 2002 m. su UAB „Izobara“. Svarbu nepamiršti, kad šilumos ūkio nuomos konkurso viena iš sąlygų buvo decentralizuoti Dainavos gyvenvietės šilumos ūkį, ir tai nuomininkas turėjo padaryti savo lėšomis. Investicijų grafike šiam projektui buvo numatyta 400 tūkst. litų. Tačiau 2002 metais rajono taryba leido koreguoti sutartį ir Dainavos šilumos ūkis buvo perduotas J. Armanavičiaus valdomai bendrovei. UAB „Izobara“ atliko tik dalinę decentralizaciją: nuo šilumos trasų atjungė mokyklą ir darželį, pastatydami jiems individualias dujines katilines, o katilinės pastate įrengė malkomis kūrenamą katilą ir dainaviškiams toliau tiekė šilumą. Tad šios problemos sprendimas ir vėl paliktas ateičiai.
Brangaus „eksperto“ skaičiavimai verti nebent šiukšlių dėžės
Spalio mėnesį rajono taryba vėl grįžta prie šilumos kainos, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patikrinusi šilumininkų kainos paskaičiavimo projektą, rado netikslumų. Patikslinę kainos projektą, UAB „Miesto energija“ vėl kreipėsi į rajono tarybą. „Nepriklausomas ekspertas“ V. Sidzikauskas, peržiūrėjęs kainos projektą, tarybai siūlo dar mažinti šilumos kainą iki 23,90 ct/kWh. Politikai pritaria šiam sprendimui ir kaina vėl keliauja į VKEKK. Lapkričio mėnesį komisija vienašališkai nustato 27,82 ct/kWh. šilumos kainą. Šį savo sprendimą VKEKK motyvavo tuo, kad savivaldybė pažeidė šilumos ūkio įstatymą, laiku nepašalino nurodytų trūkumų šilumos kainos projekte. Beje, UAB „Miesto energija“ komisijos prašymą įvykdė laiku. Rajono vadovai nesutiko su tokiu komisijos sprendimu ir pažadėjo jį skųsti teismui.
Nuo opozicijos slėpė informaciją
Lapkričio mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Antanas Dambrauskas priekaištavo rajono vadovams dėl to, kad savivaldybei laiku nepateikus VKEKK patikslinimų dėl šildymo kainų skaičiavimo, komisija priėmė vienašališką sprendimą patvirtinti rajono gyventojams didesnes kainas. A. Dambrauskas išsiaiškino, jog kainų skaičiavimo projektą pagal visus terminus reikėjo pateikti iki spalio 2 dienos, tačiau savivaldybės administracija tai padarė tik spalio pabaigoje. Politikas pareiškė, kad rajono vadovai privalo prisiimti pilną atsakomybę dėl to, kad nuo gruodžio pirmos dienos gyventojai mokės 45 procentais daugiau už šildymą ir 30 procentų daugiau už karštą vandenį. Atsakydamas į konservatorių pareiškimą, savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis teigė, kad savivaldybė neprivalėjo vykdyti VKEKK nurodymų, nes jai nėra pavaldi. Jis taip pat apkaltino kainų komisiją, kad ši pražiopsojo terminą, pagal kurį turėjo pateikti pastebėjimus dėl rajono tarybos patvirtintos šilumos kainos. Neva komisija pastabas turėjo pateikti iki rugsėjo pirmosios dienos, tačiau tai padarė rugsėjo antrąją. „Tad dabar ruošiami dokumentai ir kainų komisijos sprendimas bus apskųstas teismui“, – tuomet tikino R. Jurgilaitis. Tačiau A. Dambrauskas pareikalavo, kad visi išsakyti argumentai frakcijai būtų pateikti raštu: kada ir kokie dokumentai buvo gauti ir išsiųsti. Rajono vadovai nesutiko raštiškai pateikti išsakytų argumentų. „Kol mes teisimės su komisija, jokių dokumentų neteiksime. Nebent jūs tapsite kainų komisijos advokatais…“ – taip į tarybos nario prašymą tuomet atšovė rajono meras Algirdas Kopūstas.
Dujoms pabrangus triskart, politikams biokuro nereikia
Mėnesio pabaigoje šilumininkų iniciatyva įvyksta susitikimas su rajono vadovais ir rajono tarybos nariais. Tuomet Virginijus Strioga politikams tvirtino, jog jų įmonei didžiausias iššūkis yra nevaldomas dujų brangimas. Per trejus metus dujos pabrango tris kartus. „Ir nors jau dabar šilumos vartotojus šokiravo naujos šilumos kainos, tačiau jos dar didės“, – tvirtino V. Strioga. Jis pasiūlė rajono politikams investicinį planą: vietoj dujų pradėti kūrenti biokurą. UAB „Miesto energija“ sutiktų investuoti į šį projektą 18 mln. litų. V. Strioga teigė, jog jų bendrovei priklausanti biokuro katilinė Klaipėdoje šilumos energiją tiekia po 13 ct kWh.
Šilumininkai siūlė trasa sujungti jiems priklausančią „Vienybės“ gamyklos katilinę su Pivonijos mikrorajone esančia katiline. „Vienybės“ katilinėje jau buvo sumontuotas biokuro katilas. Pivonijos mikrorajono katilinėje buvo pasiūlyta pastatyti 5 megavatų biokuro katilą bei trasa sujungti centro ir Dukstynos mikrorajono katilines. V. Strioga taip pat informavo, kad UAB „Miesto energija“ kontroliuojančios „E-energija“ akcijų įsigijo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Bankas bendrovei suteikė 15 mln. eurų paskolą investicijoms į šilumos ūkį. Kadangi per likusius septynerius nuomos metus šios investicijos nebūtų atsipirkusios, šilumininkai siūlė pratęsti nuomos sutartį. Politikai eilinį kartą nepritarė siūlomoms investicijoms.
2009 m.
„Izobarai“ kainos tinka
2009 m. sausio mėnesį įsigaliojo nauja šilumos kaina, kurią vienašališkai nustatė kainų komisija – 27,82 ct/kWh. Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, buvo sukrėsti. Politikai atsakomybės neprisiima ir toliau dėl susiklosčiusios grėsmingos situacijos kaltina tiek nuomininką, tiek kainų komisiją. Tačiau sausio mėnesį vykusiame rajono tarybos posėdyje trims metams nustatoma 27,87 ct/kWh kaina šilumai, tiekiamai iš Ukmergės ligoninės katilinės. Primename, kad ši katilinė 2007 m. buvo išnuomota verslininkui ir politikui J. Armanavičiui. Katilinė tiekia šilumą Ukmergės ligoninei bei Pirminės sveikatos priežiūros centrui. Politikams niekuo neužkliuvo, kad ligoninei nustatoma didesnė šilumos kaina, nei miestui. Neužkliuvo ir tai, jog pinigai už šilumą byra į privačią kišenę.
Susivienija prieš „E-energiją“
UAB „E-energija“ šilumos ūkius tuomet buvo išsinuomojusi keturiose šalies savivaldybėse – Ukmergėje, Prienuose, Trakuose bei Akmenėje. Gegužės mėnesį rajono vadovai informuoja visuomenę, kad Ukmergės, Prienų ir Trakų rajonų savivaldybės susivienija ir kartu kovos su šilumos tiekėju. Jie paskelbė, jog šilumininkų veiksmus apskundė Generalinei prokuratūrai, o taip pat parengė bendrą pareiškimą Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai. Tuomet A. Kopūstas pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog visos trys savivaldybės sieks nutraukti sutartis su bendrove „E-energija“. „Negalime leisti, kad šilumos tiekėjas pelnytųsi gyventojų sąskaita. Esu įsitikinęs, kad savo šilumos ūkius mes pajėgūs tvarkyti patys,” – kalbėjo A. Kopūstas. Akmenės rajono vadovai prie šios grupės neprisijungė.
Akivaizdu, kad skambios populistinės frazės ima viršų: A. Kopūstas apkaltina šilumos ūkio nuomininkus, kad pastarieji pelnosi gyventojų sąskaita – nors buvusio mero iniciatyva ar bent nuosaikiu pritarimu atmesti visi „Miesto energijos“ siūlymai bei blokuoti projektai, kuriuos įgyvendinus buvo galima sumažinti šilumos kainą. Šių vien ambicijomis ir galimai savanaudiškomis paskatomis grįstų sprendimų pasekmė – toliau brangstanti šiluma. Kitoje chronologinės apžvalgos dalyje skaitykite, kokias siūlytas investicijas savivaldybė papildomai atmetė kaip miestui nereikalingas, ir kaip realybėje valdžios veikėjai buvo „pajėgūs tvarkytis patys“ Ukmergės šilumos ūkyje.
Albinas Juknys, Unė Jonaitytė
