Esame įpratę, kad rūpestis žmonių sveikata seimo narių tarpe yra neretai apsimestinis, veikla prasideda ir baigiasi konferencijomis, apskritais stalais, stažuotėmis ir lozungais. O kai reikia priimti kokius nors svarbius įstatymus, dairomasi ką pasakys partijos rėmėjai: alkoholio, maisto pramonės ir farmacijos įmonės ar jų atstovai – lobistai, kurie visada turi „protingus“ argumentus įstatymų leidėjams. Tie argumentai, savaime suprantama, naudingi verslui, bet ne žmonėms. Tačiau apie tai kitą kartą….
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva 2013-uosius Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia permainoms Lietuvos sveikatos apsaugos politikoje, tačiau Vyriausybė, patvirtinusi priemonių planą Sveikatingumo metams, neskyrė jokių lėšų jo įgyvendinimui. 2014-ieji metai Seimo paskelbti Vaikų sveikatos metais, tačiau finansavimo vaikų sveikatos gerinimo priemonių planui, greičiausiai, taip pat neatsiras?
Stebint kaip valstybinės ir biudžetinės institucijos neva skatina sveiką gyvenimo būdą Lietuvoje kartais norisi nuleisti rankas. Tačiau to neleidžia padaryti rezultatai, kuriuos savanoriai ir visuomenininkai pasiekia šioje srityje dirbdami neatlygintinai: pakilusi žmonių gyvenimo kokybė, švytintys veidai, susigrąžintas pasitikėjimas savo, kaip žmogaus jėgomis, sustiprėjusi sveikata ir noras dalintis įgyta patirtimi su savo artimaisiais – geriausias atlygis.
Labai dažnai susiduriame su įvairių institucijų prašymu skaityti paskaitas bendruomenėse ir mokyklose sveikos gyvensenos ir žalingų įpročių prevencijos tema. Kai man kolegos sakydavo, kad neverta skaityti tokių paskaitų, netikėjau, bet jau po dviejų metų darbo šioje srityje esu 100 proc. įsitikinusi, kad jokių paskaitų sveikos gyvensenos tema skaityti neverta, jei žmogui neduodamos praktinės užduotys ir nepadedama jų išspręsti būnant šalia. Žmonės paskaitose paklauso, palinksi galva ir išsiskirsto, nepritaikydami tų vertingų žinių savo gyvenime. O tai reiškia, kad lektorius praleido laiką veltui, veltui buvo sumokėti pinigai jam ir veltui laiką praleido žmonės, atėję į paskaitą apie sveiką gyvenseną. Pamažu susiformuoja tokia praktika, kad mes viską žinome, viską girdėjome kaip reikia sveikai gyventi, tačiau negyvename. Kodėl? Todėl. kad neturime patyrimo, pajautimo, kaip lengva ir gera gyventi sveikai. Neturime valios ir energijos, kurią suteikia tinkama mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir t.t.
Norint skatinti žmones sveikai gyventi, reikia tokių veiklų, kurios pakeistų žmogaus įprastinę dienotvarkę, kenkusią sveikatai, ir jis pradėtų gyventi palankiai savo sveikatai. Kokios valstybinės ar biudžetinės institucijos vykdo tokias veiklas? Yra keletas visuomenės sveikatos biurų Lietuvoje, tačiau tik keletas visame dideliame visuomenės sveikatos stiprinimo aparate. Kur kreiptis žmogui, jei jis nori sveikai gyventi, bet nežino nuo ko pradėti? Kur gauti patikimų žinių, ir nuolatines profesionalias konsultacijas einant sveikos gyvensenos keliu?
O kaip jaunimas ir moksleiviai? Vaikų požiūrį pakeisti daug sunkiau nei suaugusiųjų, nes vaikams sveikata dar nelabai rūpi, o aplinka daro siaubingą spaudimą būti minia. Reikia kitokių metodų, duodančių praktinį patyrimą ir tikrą sveikatingumo ugdymo naudą, tuomet jaunimas ir vaikai supranta, kad sveika gyvensena nėra nuobodybė ir bobučių reikalas. Blaivių vakarėlių, vasaros festivalių poreikis ir pasiūla auga, tačiau reikia pasakyti, kad tai išskirtinai NVO iniciatyvos ir nuopelnas. Tai padeda keisti jaunimo požiūrį į gyvenseną. Kaip bebūtų gaila, seimo nariai daro mažai, kad pakeistų liūdną Lietuvos vaikų sveikatos statistiką. Tuo tarpu jie užsiima verslo ir politikų nuomonių derinimu. O politikų nuomonės beveik visuomet įtakojamos partijoms teikiama verslo parama.
Žmones sveikai gyventi gali uždegti tik tokie mokytojai, kurie patys sveikai gyvena, priešingu atveju sveika gyvensena yra paverčiama abejotinos reputacijos nuobodybe. Linkėčiau, kad visi Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų darbuotojai bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai būtų pavyzdžiu Lietuvos žmonėms ir bent jau pradžiai atsisakytų žalingiausių įpročių: nevartotų alkoholio ir nerūkytų, taptų fiziškai aktyvūs ir savo pavyzdžiu demonstruotų kaip turi gyventi save gerbiantis žmogus.
***
Straipsnis parengtas pagal pranešimą „Ką daryti, kad žmonės norėtų sveikai gyventi?“ pristatytą sausio 22 d. Seime konferencijoje-forume „Ar sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“
Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė
