Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad sifilis yra per įvairių rūšių (vaginalinių, oralinių ir analinių) lytinius santykius plintanti infekcija. Praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo, toje vietoje, kur pateko ligos sukėlėjas (dažniausiai lyties organuose, tačiau gali būti ir kitur), atsiranda neskausminga, apie vieno centimetro skersmens, kieta opa (šankeris), padidėja limfmazgiai. Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija progresuoja į antrinę stadiją.
Antrinis sifilis pasireiškia po 3-6 savaičių odos bei gleivinės bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse. Atsiranda įvairių neniežtinčių bėrimų: rausvų padų ir delnų dėmelių, išaugų lyties organų gleivinėje, vystosi sifilinė angina, dažnai ant kaklo matosi baltų dėmelių, vadinamų „Veneros karoliais”, taip pat išplinta limfmazgių padidėjimas. Rečiau pluoštais iškrenta plaukai ar pažeidžiamos akys.
Sifilio nustatymui imamas kraujas iš venos. Kol nėra tyrimo rezultatų, būtina susilaikyti nuo lytinių santykių. Nėščioji, užsikrėtusi sifiliu, nėštumo ir gimdymo metu infekciją gali perduoti kūdikiui.
„Didesnę riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis turi tie, kurie dažnai keičia partnerius, turi ne vieną lytinį partnerį, nenaudoja prezervatyvų atsitiktinių lytinių santykių metu, turi santykių su seksualinių paslaugų teikėjais, nepažįstamais žmonėmis, apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų ir kitais atvejais”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Rita Butylkina.
Sifilį nustatyti ir gydyti gali tik gydytojas, todėl turėjusiems rizikingų lytinių santykių ar kitų minėtų rizikos veiksnių, būtina kreiptis į gydytojus.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius nustatyti 237 sifilio atvejai. Pernai Lietuvoje užregistruota 330 susirgimai sifiliu.
