Senąją Ukmergę saugos specialusis planas

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas patvirtino Ukmergės senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialųjį planą. Apsaugos zona – tai teritorija, kurioje pasikeitimai galimi, bet ją formuoti reikia taip, kad ji tarnautų reikšmingiausio Ukmergės senamiesčio raidos laikotarpio – iki XIXa.pab.– išsaugojimui.

Specialusis Ukmergės senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribos planas pradėtas rengti 2008-aisiais. Jį organizavo Kultūros paveldo departamentas, o rengė valstybės įmonė „Lietuvos paminklai”. Projekto vadovė – Irena Staniūnienė, architektas – Darius Bagdonavičius. Ribų planas kainavo 120 tūkstančių litų.
Įgyvendinus jo sprendimus, veikla šioje miesto teritorijoje bus vystoma subalansuotai, prioritetą teikiant istoriškai susiklosčiusioms urbanistinėms struktūroms. Specialiuoju planu numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis vietos bendruomenės raidai, švietimui, kultūrai.

Ukmergės senamiesčio apsaugos zonų riba į Šiaurę toliausiai nutolusi Šlaitų gatve. Vakaruose ji eina J.Basanavičiaus gatve, už mokyklos nutoldama į Kudirkos gatvę, toliau – į kairįjį Šventosios krantą, apimdama jo slėnį iki Šventosios gatvelės ir „apkabindama” sodybinio užstatymo sklypų teritoriją iki Antakalnio ir Laukų gatvių susikirtimo. Toliau apsaugos zonų riba veda į pietvakarius iki susikirtimo su Vilniaus gatve. Pietinė riba vingiuoja Trakų gatve, Pivonijos miško pakraščiu, kerta Šventąją ir A. Smetonos gatve tęsiasi iki Vasario 16-osios gatvės. Žemaitės gatve ji veda iki susikirtimo su Mindaugo gatve. Toliau Birutės gatve eina į šiaurę iki Tvenkinių gatvės, o ja pasiekia Gedimino gatvę, kuria susijungia su Šlaitų gatve.

Ukmergės senamiestis 2002m. gruodžio 16d. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą. Šio miesto istorijos pradžia gali būti siejama su kunigaikščio Dausprungo pilimi, o 1225 metai laikytini įkūrimo data. Tačiau archeologiniai tyrimai leidžia manyti, jog jau iki tų metų Ukmergėje turėjo būti ir pilis, ir gyvenvietė. Po 1435m. Pabaisko mūšio Ukmergei buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Manoma, kad jis labai išsiplėtė XVamžiuje, tačiau pirmą kartą žemėlapyje Ukmergė užfiksuota tik 1595-aisiais. Miestą 1656-aisiais buvo užėmę švedai, taip pat jis nukentėjo nuo maro, o XVIIIa. buvo nusiaubtas ne vieno gaisro.

Nuo XIXa. vidurio Ukmergė priklausė Kauno gubernijai. 1817m. buvo sudarytas tikrosios būklės planas, iš kurio matyti, kad Ukmergė plėtėsi, didėjo gyventojų skaičius. Plėtrą skatino prekyba, kurios pagrindine preke buvo linai, mat XIXa. antroje pusėje Ukmergės apskritis garsėjo kaip vienas svarbiausių Lietuvos linininkystės centrų. Tačiau po 1895m. Ukmergė ėmė mažėti, menko privataus sektoriaus prekyba. Miestas lėčiau vystėsi ir dėl to, kad neturėjo geležinkelio.
Galima teigti, kad dabartinis Ukmergės planas susiformavo iki XIXa.pabaigos, vėlesni pasikeitimai jį tik šiek tiek taisyklingiau pakoregavo.