Dirbdama modeliu apkeliavau nemažai šalių: pirmąkart 17-os būdama iškeliavus į Taivaną, po to, kitą vasarą į Milaną, vėliau į Šanghajų, Miuncheną, Londoną, Graikiją, Šri Lanką, Paryžių. Keliavau daugiausia vasaromis, kad netektų praleisti pamokų, nes tuo meu buvau mokinė. Vėliau, jau kai mokiausi Vilniaus Universitete, laisviau keliaudavau, o paskutiniais studijų metais persikėliau gyventi į Londoną – vieną didžiusių mados sostinių Europoje.
Pragyvenau svečiose šalyse bei intensyviau keliavau pastaruosius 5-7 metus. Jau sapnuoju angliškai, o grįžus į gimtinę būna, kad ir sustoju pagalvoti „o kaip tas žodis lietuviškai“. Tačiau, kad ir kaip mėgčiau keliauti, grįžtu į mylimą gimtinę kas kelis mėnesius.
Paskutinį kartą modeliu dirbau Atėnuose, Graikijoje. Ten sutikau daugybę žmonių, dar sykį įrodžiusių, kad sveika gyvensena ir joga, meditacija šiandien tapo madingais. Daugybė modelių maitinasi vegetariškai, užsiima joga, meditacija, domisi sveika gyvensena. Pastebiu labai akivaizdžius pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje, nes anksčiau modeliams sveikata ir sveika gyvensena dažniausiai nerūpėdavo.
Ukmergėje, Šilo miške, vis daugiau ir daugiau jaunimo bei brandaus amžiaus žmonių sportuoja – visa tai labai džiugu, kad žmonės rūpinasi savo sveikata. Šiandien tai madinga ir daug žmonių seka šia nuostabia mada. Aš daugiau ar mažiau visą savo gyvenimą gyvenu sveikai, todėl man toks gyvenimo būdas visuomet buvo labai natūralus.
Anksčiau norėjau būti verslininke, todėl įstojau į Vilniaus Universitetą studijuoti ekonomikos ir verslo. Besimokydama trečiame kurse atradau Ajurvedą, pradėjau aktyviai domėtis sveikos gyvensenos principais ir intensyviau praktikuoti jogą. Praktikuoti jogą pradėjau dar mokykloje, baigusi ,,Gyvenimo meno” organizuojamus kursus. Šie kursai man labai daug gyvenime padėjo: išmokė, kaip elgtis stresinėse situacijose, kaip valdyti emocijas, kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos bei atgauti jėgas. Esu nepaprastai dėkinga savo Mokytojui ir mokytojams, kurie mane viso to mokė ir moko. Man pasisekė, kad Ukmergėje kaip tik buvo suorganizuotas Gyvenimo meno bazinis kursas, kuriame ir patyriau, kas yra joga, meditacija ir netgi daugiau.
Studijuodama pradėjau važinėti į Londoną ir paskutiniais studijų metais ten persikrausčiau gyventi. Tuo metu jogos jau mokiau pažįstamus ir draugus, tačiau dar neturėjau oficialaus jogos mokytojos sertifikato. Nusprendžiau skristi į Indiją – ten, kur jogos šaknys – jo gauti. Labai džiaugiausi išskirtine patirtimi – trimis mėnesiais, praleistais Indijoje. Po šios kelionės keliavau tiesiai į Graikiją, kur turistams organizuodavau atostogas su joga. Jų metu jachtomis kasdien plaukdavome į skirtingą salą ir užsiimdavome joga.
Į Pasaulio Kultūrų festivalį susirinko 3,75 milijonai žmonių iš daugiau nei 155 pasaulio šalių atšvęsti 35-ojo Gyvenimo Meno jubiliejaus. Buvo tiek rekordų, tiek nuostabių įvairių šalių pasirodymų, kad šis festivalis ilgai dar liks atmintyje. Didžiausia kada nors bebuvusi scena – kaip septyni futbolo stadionai – septynių akrų, o joje beveik 36 000 atlikėjų iš skirtingų pasaulio šalių, skirtingų religijų, politinių pažiūrų – tai buvo nepaprasta. Per tris festivalio dienas įvyko daugiau nei 91 pasirodymas, juos internetu ir TV stebėjo žiūrovai iš daugiau nei 188 šalių. 8 000 muzikantų grojo simfoniniame orkestre su daugiau nei 50 skirtingų instrumentų. Vienu metu šoko 1 500 Mohiniattam Keralos šokėjų iš Indijos. 50 Šaolin vienuolių iš Kinijos šventyklų šoko dvasingą Kung Fu šokį. 1 200 Dhol grojėjų iš Maharaštros skambino tradicinius Kolhapuro liaudiškus skambesius, perkusionistai iš vakarų Afrikos prisijungė prie jų su djembe pačiam unikaliausiam jugalbandi.
Izraeliečiai ir palestiniečiai, indai ir pakistaniečiai dalijosi scena. Nebuvo jokių barnių, visi švytėjo gera nuotaika, entuziazmu ir draugiškumu.
Kitas stebuklas buvo, kai 4 600 atlikėjų atliko jogos ir 30-ies šokių rūšių visiškai sinchronizuotą pasirodymą, kuris nebuvo repetuotas nei vieno karto gyvai, visos repeticijos vyko per skype, virtualiu būdu: per didelės grupės žmonių repeticijoms netilpo vienoje vietoje. Tai buvo nepaprastas istorinis pasaulinis renginys, vienijantis įvairių šalių, kultūrų žmones, kaip vieną bendrą šeimą.
Visa tai stebėjau nuo scenos, kuri buvo apie 50 metrų aukštyje. Danguje žybėjo tai žvaigždės, tai debesys su žaibo tvyksniais. Atmosferoje tvyrojo tai nežmoniškas karštis(apie +37/40 karščio), tai vėsuma (po lietaus kiek atvėso, pakilo vėjas). Buvo įvairių kliūčių (valdžios, teroristinių grasinimų), kad neįvyktų šis festivalis – bet su milijonų savanorių tikėjimu, atsidavimu ir Mokytojo bei visatos dėka, niekas nesukliudė jam įvykti.
Kas Ievai patinka labiausiai?
Knyga, kodėl: „Joga Vasišta“, nes tai yra neišsemiamų žinių, išminties ir istorijų šaltinis.
Filmas, kodėl: „Samsara“, nes tai filmas, vertas žiūrėti dar ir dar kartą.
Muzika, kodėl: badžanos, klasikinė muzika bei įvairių stilių muzika, nes norisi klausytis to, kas užaugina sparnus.
Maistas, kodėl: satviškas, toks, kaip švieži vaisiai, daržovės, pvz. Smoothie (vaisių, uogų kokteilis su garšvomis, dilgėlėmis, špinatais). Skaniausia tai, kas šviežia ir suteikia daugiausia energijos.
Šalis, kodėl: Indija, nes joje tiek daug dar man neatrasto.
Spalva, kodėl: turkio, nes tokios spalvos gražiausias vanduo jūroje.
Automobilis, kodėl: Aston Martin, nes jų gaminami modeliai yra patraukliausi.
Aksesuaras, kodėl: šypsena, nes su ja visada gražiau.
Posakis, kodėl: „Išlik pozityvus bet kokioje situacijoje, gyvenk čia ir dabar , nes pozityvumas padeda. Nėra praeities ar rytojaus, yra tik dabarties momentas. Aš linkiu JUMS DAUG LAIMĖS“.
Ieva BELEVIČIŪTĖ
Jogos mokytoja, modelis
Žurnalo VILKMERGE.LT medžiaga