Užupio pagrindinės mokyklos bendruomenė Lietuvos Nepriklausomybės 25- mečio šventės nuotaika gyvena jau daugiau kaip savaitę, kai vasario 16- osios minėjime būriai mūsų mokinių, prisidėdami prie akcijos pradėjome pinti trispalves juosteles. Po to dar kelias dienas klasėse, koridoriuose aidėjo skaičiai iki 50 – tiek kartų reikėjo sukti siūlus į trispalvę pynutę.
O po savaitės pusšimtis mokinių, mokytojų ir tėvelių iškeliavome į Nacionalinę dailės galeriją, kur ant Gediminaičių stulpų maketo jau švietė Vilniaus ir kitų miestų trispalvės juostelės. Mes šį didžiulį statinį papildėme dar 600 pynučių. Kaip skruzdėliukai aplink skruzdėlyną, iškėlę rankas aukštai, rišome trispalves juosteles, o po to įsiamžinome šalia Stulpų nuotraukose ir atminimo knygoje. Tai buvo iškilmingoji kelionės dalis.
Paskui laukė linksmoji išvykos dalis – Vilniaus knygų mugė. Daugelis ten važiavom pirmą kartą ir tokios knygų gausybės dar nebuvome matę. O kiek įžymių žmonių sutikome! Ir gąsdino, ir linksmino Andriaus Tapino knygą ,,Maro diena’’ reklamuojantys ,,zombiai‘‘, uždaryti narve. Nors ilga eilė nutįso prie A. Čekuolio, berniukai fotografavosi ir gavo autografų, kuriuos kaip lauktuves vežė kas tėčiui, kas seneliui. Mergaitės apspitę šnekučiavosi su Beata Nikolson. Visiems labai svarbu buvo nusifotografuoti ir prieš draugus pasididžiuoti nuotrauka su lenktynininku Benediktu Vanagu. O dar Vytenio Pauliukaičio, Vytauto Juozapaičio, Vytaro Radzevičiaus, Larisos Kalpokaitės autografai…
Nuo knygų nespėjome bėgioti į koncertų salę, kur klausėmės mėgstamos muzikos ir galėjome gyvai susipažinti su ,,G & G sindikatas‘‘, instrumentinės muzikos, ,, Dainos teatro“ atlikėjais. Išsibarstėm po visus ,,LITEXPO‘‘ paviljonus, o susitikę rodėm, kas kokią knygą pirkom, kokių autografų ar suvenyrų gavom. Nors mugei buvo skirta daug laiko, mums jo neužteko. Visi buvome pavargę, bet dar reikėjo susitikti su daug rašytojų, daug įžymybių. Likome labai patenkinti šia muge.
Šeštadienis – nacionalinio diktanto diena, diena su gimtąja kalba, aktualiu ir gražiu Lauros Mintijos Černiauskaitės tekstu – kurmių pokalbiu apie karą ir taiką. Jau antrus metus mūsų mokyklos bendruomenė gana aktyviai dalyvauja rašydami Nacionalinį diktantą. Nors mes ne gimnazistai, bet išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti tokiu aukštu lygiu vis tiek įdomu. Juo labiau kad su mumis rašė ne tik bendraklasiai, bet ir mamos (gaila, dar tėčiai nesiryžta), ir mokytojai, ir dabartiniai, ir anksčiau dirbę mokykloje Kaip sako diktantų vertintojos lietuvių kalbos mokytojos, šiemet suaugusieji padarė vos po kelias klaidas ir pasižymėjo itin gražia rašysena. Nors į antrą turą niekas nepateko, bet smagu buvo pabūti kartu su kalba. Suaugusiems – pasėdėti mokykliniame suole, mokiniams – pasivaržytu su suaugusiais, parašyti diktantą kartu.
Tokie įvykiai labai pakylėja, įkvepia, sukelia daugybę emocijų. Svarbiausia, mąstydami apie Lietuvą, knygas, kalbą, suvokiame esantys lietuviai ir tuo didžiuojamės.
6a kl. mokinė Adelė Unikauskaitė, mokytoja Laima Juzėnienė
