Jei nuo vienos žvakės uždegsi šimtus žvakių, tai pirmoji žvakė nesudegs greičiau, tik nuo uždegtųjų bus daug šviesiau. Taip ir su džiaugsmu, jei džiaugsmu pasidalinsime su kitais, tai džiaugsmo bus labai daug.
Mes norime gyventi, džiaugtis, kovoti vieni prieš kitus sporto varžybose, kur, kaip sakė išminčius, po mūsų kovų prie šachmatų ar šaškių lentų ir karalius, ir dama, ir pėstininkai atsiduria vienoje dėžėje.
Aš organizuodavau šaškių ir šachmatų varžybas ir ankščiau, bet virusai ir neramumai sumaišė mūsų planus. Rugsėjo mėnesį Rečionių bendruomenėje vyko sporto varžybos, į kurias buvome pakviesti ir mes, šventupiečiai. Tuomet, žaisdamas šaškėmis, Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras manęs paklausė; – ,,Birut, kada gi tu Šventupėje suorganizuosi šaškių arba šachmatų varžybas‘‘ . ,, Kai galėsiu‘‘ – atsakiau aš.
O galėjau į šaškių turnyrą pakviesti vasario 11d., prieš tai suderinus su seniūnu Virgilijum Štaru ir Šventupės seniūnaičiu Vytautu Marčausku.
Į turnyrą atvyko Šešuolių seniūnijos šaškininkai; Rima Dovidaitienė, Stasys Markevičius, Stasys Budraitis, žinomas istorikas ir fotomenininkas, iš Ukmergės miesto atvyko Melanija Juškienė, iš Vidiškių seniūnijos Rečionių bendruomenės Aleksandras Petro. Buvo, kas pasirūpino mūsų vaišėmis, kava, arbata, tai Šventupės bendruomenės siela Emilija Vėbrienė.
Ar įsivaizduojat, kiek džiaugsmo suteikia gerai pažįstamų žmonių susitikimas. Kažkada mano brolio draugas, kuris ilgai žaidė futbolą man pasakė; ,,Žinai, Birut, kai buvau jaunas norėdavau gražiai žaisti, kad manim žavėtųsi, įmuščiau kuo daugiau įvarčių, o dabar, kaip pasenau, kai išeinu į futbolo aikštę prašau Dievo tik vieno, kad duotų jėgų atlaikyti visas varžybas kaip nors iki galo.
Aišku, šaškės daug fizinių jėgų nepareikalauja, bet protinių reikia daug.
Pasibaigus žaidimui išaiškėjo, kad pirmąją vietą laimėjo Melanija Juškienė iš Ukmergės, antrąją vietą laimėjo Stasys Markevičius iš Šešuolių seniūnijos, trečiąją iš Vidiškių seniūnijos Rečionių bendruomenės Aleksandras Petro.
Mums kaip ir tiems futbolininkams, svarbiau ne rezultatas, o pats žaidimas, nuoširdus tarpusavio bendravimas.
Šios varžybos buvo organizuotos vardan Taikos visame pasaulyje ir Vasario 16- osios garbei.
Šešuoliečiai sakė, kad pakvies mus į tokį patį turnyrą vasarą, kai bus galima žaisti lauke, nes Šešuolių miestelyje ir ant bendruomenės namų durų, ir ant kultūros namų pastato durų kabo spynos. ,,Džiaukitės, kad pas jus Šventupės dvare įsikūrusi ir biblioteka ir kultūros centras, ir Šventupės bendruomenė, ir dargi leidžia suorganizuoti tokias šaunias varžybas.‘‘
Kai pažįstamų anūkei prieš septynis metus buvo trys metukai, ji šventės metu prisipylė į taurę sulčių ir netikėtai iškilmingai pasakė tostą ,,Už Gyvenimą‘‘. Mes visi šypsojomės, juk Tėvynę turim, gyvenimą irgi turim, dirbame, ilsimės.
Prisiminiau tą vakarą ir supratau, kad maža mergytė buvo teisi, kad atėjo laikas prašyti Dievo palaimos, pakelti taures ir sakyti; ,,Už Gyvenimą‘‘.
Birutė Stundienė
