Ukmergiškis Stasys Barauskas – UAB Ukmergės zoocentro direktorius, Ukmergės kinologų klubo pirmininkas.Vyrui priklauso trys mieste veikiančios gyvūnų ir gyvūnų prekių parduotuvės. Stasys gyvena Vidiškiuose, kur veisia retos ir brangios Tibeto mastifų veislės šunis. Su savo į meškas panašiais augintiniais dalyvauja šunų parodose visoje Europoje. Rūpinasi gyvūnų globa. Organizuoja tarptautines šunų parodas, kurios pritraukia šimtus šunų augintojų nuo Uralo iki Amerikos. Mėgsta keliauti ir fotografuoti. Šiuo metu, pakeliui aplankę Dubajų, Stasys su žmona Kristina svečiuojasi pas dukrą, gyvenančią Australijoje: mėgaujasi puikiu oru ir stengiasi sukaupti kuo daugiau gražių įspūdžių iš šios tolimos šalies.
Stasio verslas prasidėjo neplanuotai. Įkurti gyvūnų parduotuvių tinklą ir veislyną tikrai nebuvo ta gyvenimo svajonė, kuri būtų lydėjusi nuo vaikystės. Tiesa, meilė gyvūnams lydi nuo pat mažų dienų.
1990 metai. Stasys juos vadina „puikiausiais“: aplinkui vyksta vagystės, keroja girtuoklystė, spaudžia reketas. Jakutiškiuose, kur tuo metu gyvena Stasys su šeima, tikrai nėra saugu. Vyras nusprendžia įsigyti šunį. Nusiperka Kaukazo aviganį. Ši veislė, tinkamai nedresuojama, gali būti pavojinga. Stasiui kyla klausimas, kur ir kaip dresuoti naująjį augintinį. Kadangi verslininko netenkina neprofesionalai, kreipiasi į Kauno kinologus. Jų padedamas, suburia grupę šunų savininkų Ukmergėje ir, pats atsakingai besimokydamas dresūros, pradeda mokyti kitus. Supranta, kad ši veikla reikalinga ir turi ateitį.
Kadangi dažnai vyksta į Kauną konsultuotis, ukmergiškiai kolegos vis prašo atvežti tai šį, tai tą iš gyvūnų prekių: Ukmergėje jomis neprekiaujama. Stasys kantriai pildo prašymus, kol galiausiai nusibosta dirbti kurjeriu. Suvokdamas, kad tai yra dar neužimta niša, steigia parduotuvę. „Savo laiku atsidūriau savo vietoje.
Pajutau, kad yra poreikis ir paklausa. Juolab, kad man prigimtinai nėra svetima viskas, kas susiję su gamta ir gyvūnai“ – prisimena.
Pirmoji parduotuvė veikti pradėjo apie 1992 metus buvusio buitinio patalpose. Šios nebuvo patogios, skirtos daugiau kinologų klubui, nei prekybai. Stasys dabar šypsosi, prisiminęs pirmąją apyvartą: 500 litų. Vis dar užsakoma pagal prašymus, kurių daugėja. Pirkėjai teiraujasi akvariumų, žuvyčių, vandens augalų. Apie akvariumistiką parduotuvės savininkas neturi žalio supratimo. Perka specializuotas knygas, kantriai studijuoja, kad galėtų kvalifikuotai patarti. „Dabar jau išmanau šiek tiek daugiau. Pradėjau nuo trijų akvariumų“ – saviironiškai šypteli.
Suprasdamas, kad veiklą reikia plėsti, Stasys ieško kitų patalpų. Randa senamiestyje, gražiame vidiniame kiemelyje. Čia iki šiandien sėkmingai veikia jau istorine tapusi pirmoji rimta specializuota gyvūnų prekių parduotuvė mieste. Vėliau atidaromos dvi papildomos prekybos centruose. Stasio konkurencija nebaugina: buvo bandymų sukurti alternatyvą Barauskui, tik jie gėdingai žlugo. „Žmonės galvoja, kad tai labai gražu ir lengva: paukščiukai, šuniukai, vėžliukai. Imi ir prekiauji. Tik nesuvokia, jog reikia specialių žinių, reikia nuolatos mokytis, reikia sekti naujoves. Sustosi vietoje – greitai tapsi niekam neįdomus ir nereikalingas. Ir pabrėžiu būtiną sąlygą – mylėti gyvūnus“ – kalba Stasys.
Remdamasis šia sąlyga, savininkas atrenka darbuotojus. „Jei mylės, tai ir išmoks. Aš mielai padedu, tėviškai pagloboju, patariu. Nemylės – tada nieko nebus, lai prekiauja kibirais“ – tokia Stasio pozicija dėl pardavėjų, dirbančių su gyvūnais.
Šiandien Stasys nuo prekybos yra šiek tiek atitolęs: viskas sustyguota, netikėtumų beveik nėra. Kinologą įtraukusi nauja įdomi veikla: vyras augina ir veisia Tibeto mastifus. „Supratau, kad tai – mano mylimiausia veislė, be kurios negaliu gyventi. Gal suvaikėjau, bet tibetai – mano vaikai. Mažiausias dabar sveria pusšimtį kilogramų“ – pasakoja su užsidegimu. Žiemą, kai gimė šuniukai, tėtis naktis leido ant grindų saugodamas, kad kalytė netyčia nenuspaustų pūkuotų kamuoliukų.
Tibeto mastifai – tikrai išskirtinė veislė. „Šie sarginiai šunys gali stoti priešais tokius laukinius gyvūnus kaip vilkas ar leopardas. Saugodamas dažniausiai naudoja lojimo taktiką. Įtariai žiūri į nepažįstamus žmones. Išgirdęs keistus garsus, gali loti ir naktį, todėl nerekomenduojama jo palikti vieno lauke, ypač jei netoliese gyvena kaimynai. Daugiausiai miega dieną, kad naktį galėtų budėti.
Rekomenduojamos paklusnumo treniruotės, nes Tibeto mastifas gali būti užsispyręs šuo. Auginant namuose, būtina socializuoti. Gali būti puikus šeimos šuo, bet jį rekomenduojama auginti žmonėms, jau turintiems patirties su šunimis. Nepastovus auklėjimas gali paversti šunį piktu ir nenuspėjamu“ – mylimiausios veislės savybes vardija Stasys. Priduria, kad tai – brangiausi šunys pasaulyje.
Kaip ir prekybą, taip ir veisimą Stasys vertina labai atsakingai. „Vėl klaida, jei žmonės įsivaizduoja, kad tai yra lengva. Neva „sukergiau, sulaukiau, pardaviau“, lengvi pinigai. Taip mąstantys – man ne draugai. Jie nepagalvoja, kokią neatitaisomą žalą daro, veisdami konvejeriu. Gadinamas genofondas, šunys jau gimsta nestabilios psichikos. Veisyklos – jų nevadinu veislynais – steigiasi viena po kitos ir tyliai užsidaro, kai žmonės pabandę supranta, kad iš tiesų tai yra juodas, daug pastangų ir lėšų reiklaujantis darbas“ – Stasys kategoriškas. Nekategorišku jis tampa iškart, kai tik sujuda viso pokalbio metu po stalu snaudęs mažylis (vos 50 kg!) Grosas – paskutinis iš paskutinės vados, likęs prie tėvelio, jau pripažintas čempionas. „Juos reikia tiesiog mylėti“ – pakartoja Stasys, meiliai glostydamas tibetuko paausį.
Už beveik 4 mln. litų parduotas Tibeto mastifų veislės šunytis tapo brangiausiu pasaulyje keturkoju (straipsnis iš telegraph.uk.com)
Tibeto mastifai – dideli ir nuožmūs sarginiai šunys, kurie Tibeto plynaukštėje šimtus metų saugodavo klajoklių stovyklas ir vienuolynus. Manoma, kad tai viena seniausių veislių pasaulyje, o legendos pasakoja, kad šiuos šunis augino ir Čingischanas, ir Sidharta Gautama.
Tačiau dabar jie tapo naujųjų Kinijos turtuolių aukštos padėties simboliu. Manoma, kad šie šunys yra grynos „kinų“ veislės ir retai aptinkami už Tibeto sienos. Tai šiems keturkojams suteikia išskirtinumo, kuriuo kitos veislės negali prilygti.
11 mėnesių raudonasis Tibeto mastifas Hong Dong jau dabar ties pečiais yra beveik metro aukščio ir sveria daugiau kaip 80 kilogramų, teigia jo veisėjas Lu Liango.
„Tai tobulas egzempliorius. Jo genai puikūs, ir jis labai tiks veisimui. Kai pradėjau šį verslą prieš 10 metų, niekada nemaniau, kad taip išaugs šių šunų kainos“, – pasakoja Lu Liangas, kuriam Kinijoje priklauso šunų veislynas.
Lu Liang teigimu, sandorio detalės yra konfidencialios, tačiau jis atskleidė, kad 10 milijonų juanių (3,8 mln. litų) už šunį sumokėjęs pirkėjas yra multimilijonierius anglies magnatas iš šiaurės Kinijos.
„Mačiau, kad jam šunytis patiko, kitaip nebūčiau pardavęs. Pirkėjas man sakė manąs, kad tai gera investicija. Patiną bus galima skolinti kitiems veisėjams ir už šias paslaugas gauti po 100 tūkst. juanių. Jis savo pinigus atgaus per keletą metų“, – pasakojo veisėjas.
Anot Lu Liango, Hong Dong buvo maitinamas vištiena ir jautiena, o taip pat egzotinėmis jūrų gėrybėmis.
„Kaina pateisinama. Augindami šį šunį išleidome daugybę pinigų. Be to, turime mokėti atlyginimus daugybei darbuotojų“, – sakė jis.
Iki šio sandėrio brangiausiu pasaulio šunimi buvo kitas Tibeto mastifas, 2009 metais parduotas už 4 mln. juanių. Šį keturkojį į naujuosius namus gabeno 30 juodų limuzinų kortežas.
Žurnalo 
medžiaga
{jcomments on}
