Kasmet rugsėjis prasideda Mokslo ir žinių diena – prasideda nauji mokslo metai. Kasmet šis laikotarpis žymi tam tikrų pasikeitimų ir naujovių švietimo sistemoje pradžią. Apie tai, kas naujo mokslo metų pradžioje rajone kalbame su savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dale Steponavičiene.
Skyriaus specialistai ir mokyklų vadovai naujus mokslo metus pasitinka darbingai. „Darbingai pabaigėm, darbingai pasitinkam“ – sako vedėja. Ankstesniais metais pasibaigus egzaminams iki rugsėjo būdavo ramu. Tačiau prieš naujus mokslo metus, pasikeitus tvarkai, darbymetis prasidėjo dar rugpjūčio mėnesį – iki rugsėjo pirmos dienos reikia patvirtinti mokyklų komplektų skaičių – žinoti kiek mokinių ateis į konkrečias mokyklas.
Ankstesniais metais komplektų skaičių reikėdavo tvirtinti jau prasidėjus mokslo metams. Vedėjos nuomone, tokia tvarka buvo negera, nes būdavo patvirtinamas pats faktas – jokio planavimo. Mokyklos kartais atidarydavo naujus komplektus, kurių nebūdavo planuojama baigiantis mokslo metams. Todėl keisdavosi mokyklos finansavimas – atidarius naują komplektą reikėdavo daugiau lėšų.
Bet ir nauja tvarka, leidžianti planuoti iki rugsėjo pirmosios, netobula – vaikai kartais dar rugsėjo mėnesį keičia mokyklas. Todėl kai kurios mokyklos gali pasikeisti jau prasidėjus mokslo metams. Mokyklas dažniausiai keičia buvę 8-kai ir 10-kai. Kartais pasikeitimų būna ir kitose klasėse. Pavyzdžiui, Senamiesčio pagrindinės mokyklos Laičių pradinio ugdymo skyriuje buvo planuoti du komplektai, bet į mokyklą atėjus daugiau vaikų, teks atidaryti dar vieną. Jei kai kuriose kaimo mokyklose iš jos išeitų nors vienas vaikas, komplektų mažėtų, juos tektų jungti. Tokie pasikeitimai lemia pedagogų darbo krūvius – jie gali mažėti arba didėti.
Vedėja tikisi, kad ateityje tėveliai įpras iki rugsėjo pirmosios sutvarkyti vaiko, pakeitusio mokyklą, dokumentus. Tokia tvarka jau anksčiau įvesta būsimiems pirmokams – tėvai jau žino, kad dokumentus reikia sutvarkyti anksčiau.
Kasmet rajone mažėja mokinių skaičius. Šiais metais šis mažėjimas – virš 300. Mažėjant mokinių skaičiui, atitinkamai turi sumažėti ir mokytojų skaičius. Sunkiausia padėtis Užupio ir „Šilo“ mokyklose, kurios netenka vidurinių mokyklų statuso. Pavasarį buvo tariamasi su mokytojais – ieškota būdų, ką daryti, kad kuo mažiau nukentėtų mokytojai. Susitarta su pensijinio amžiaus sulaukusiais mokytojais – jie užleis vietą jaunesniems. Iš darbo išėjo keli ugdymo įstaigų vadovai. Nors pavasarį atrodė, kad bus daug mokytojų bedarbių, bet, vedėjos nuomone, atrodo, kad ir šiais metais didelių problemų nėra.
Naujovė ta, kad į „Ryto“ mokyklą sujungtos dvi specialiosios mokyklos. Sujungimas vyko be didelių stresų. Todėl D. Steponavičienė dėkoja buvusių mokyklų direktorėms, mokytojams, mokyklų profsąjungų lyderiams – visam darbuotojų kolektyvui. Vedėjos teigimu, jungti mokyklas buvo būtina: „turėdami dvi tokias mokyklas nieko nepasieksim“. Planuojama, kad mokykla, turėdama regioninės mokyklos statusą – priimdama mokinius iš kitų rajonų, gaus ministerijos finansavimą.
Nuo naujų mokslo metų nebelieka kai kurių pradinio ugdymo skyrių. Mažai vaikų turinčios Žemaitkiemio ir Šešuolių pagrindinės mokyklos reorganizuotos ir prijungtos prie didesnių vidurinių mokyklų. Šiose mokyklose niekas nesikeičia – tik mokyklos valdymas pereina į kitų mokyklų rankas.
Želvos ir Taujėnų vidurinių mokyklų laukia išorės vertinimas. Toks vertinimas, kurį atlieka specialistai iš kitur, naudingi – tai padeda mokyklai pažiūrėti į save iš išorės, įvertinti kas gerai, ką reikia taisyti. Siesikų vidurinė mokykla, jeigu ji turės po dvi 10-as ir 11-as klases, po naujų metų bus teikiama akreditacijai. Ši mokykla gali tapti gimnazija.
Paklausta, kaip mokiniai sutilpo į gimnazijas, vedėjos teigimu, į jas tilpo visi norintys, nors klasėse daug gimnazistų. Tik Antano Smetonos gimnazijoje papildomai atidarytas dar vienas 11-os klasės komplektas. Vedėja mano, kad neišnaudojama Technologijų ir verslo mokykla – ją galėtų pasirinkti daugiau mokinių. D. Steponavičienė apgailestauja, kad pasirenkamos gimnazijos, veržiamasi į akademinį mokymą, kurio ateityje prireiks ne visiems.
Tačiau į gimnazijas priimti ne visi mokiniai baigę aštuonias klases – reikia turėti geresnį pažymių vidurkį. Jono Basanavičiaus gimnazijoje priimtų mokinių, baigusių 8 klases, pagrindinių dalykų pažymių vidurkis – 8,35, Antano Smetonos – 8,8. Tačiau į 11-ą klasę priimti visi su teigiamas pažymiais.
Nauja tai, kad suaugusių ugdymo skyriuje galės mokytis jauni žmonės, nesulaukę 18 metų. Bet tik, jei jie dirba, ar augina vaikus. Šis skyrius ankstesniais metais buvo „Užupio“ vidurinėje mokykloje. Jai tapus pagrindine, suaugusiųjų ugdymas perkeltas į Jono Basanavičiaus gimnaziją.
Vedėja pasakojo, kad šiai metais išaugo pedagogų kvalifikacijos galimybės. Šie metai yra pirmi, kai ministerija iš struktūrinių fondų sudarė galimybes mokytojams stažuotis vienerius metus. Tačiau apmaudu, kad nė viena rajono švietimo įstaiga, tame tarpe ir Švietimo centras nepasinaudojo galimybe teikti paraišką ir įkurti vieną vietą stažuotojui – sako vedėja. Stažuotės metu mokytojui įkuriama nauja darbo vieta, mokomas ne mažesnis kaip 2000 litų atlyginimas, jau atskaičius mokesčius. Stažuotės metu mokytojas stažuojasi tam tikroje srityje, pavyzdžiui, anglų kalbos mokytojas – anglų kalbos. Tuo metu jis mokykloje nedirba – pamokų neveda.
Galimybe stažuotis pasinaudojo tik du mokytojai. Abu jie iš Senamiesčio pagrindinės mokyklos: Vidas Krištaponis ir Danutė Pociūnienė. D. Steponavičienė apgailestauja, kad kartais mokytojai laukia, kad jiems kas nors ką nors pasiūlys. Tačiau šiais laikais šito nebereikia – patiems reikia rodyti daugiau iniciatyvos.
Kita naujovė – vaikai, kuriuos tėvai išveža į užsienį, savarankiškai mokytis galės ne ilgiau kaip metus. Išvykus ilgesniam laikui, mokytis teks užsienyje. Mokytis Lietuvoje bus galima tik tų dalykų, kurie padeda išsaugoti savo krašto tradicijas – istorijos, lietuvių kalbos.
Toliau vyksdomi „MTP+“ projektai. Mokyklų, bibliotekų, gamtos mokslų kabinetai praturtėjo – gauta naujų mokymo priemonių. „Šilo“ pagrindinė mokykla ir Jono Basanavičiaus gimnazija gavo finansavimą – po 21 tūkstantį eurų „Comenius“ projektams. Vykdyti šiuos projektus jos turės kartu su partneriais iš užsienio. Mokyklų vadovų laukia kelionė į Turkiją, vėliau su partneriais – nuotolinė konferencija. Tai tęsinys projekto apie mokyklos nelankymo priežastis.
Bus renkami duomenys apie mokyklos nelankančius vaikus. Pagrindinė priežastis – socialinė, nes tėvai, norėdami gauti socialines išmokas, nedeklaruoja vaiko išvykimo į užsienį. Nuo naujų mokslo metų dešimtokams tampa privalomos žinių patikros.
Kalbėdama apie artėjančią rugsėjo pirmąją D. Steponavičienė džiaugiasi supratinga pedagogų bendruomene – dar pavasarį sutarta į mokyklas rinktis rugsėjo 1 – šeštadienį. Tada bus lengviau ir tėveliams – nereikės atsiprašyti iš darbo.
Arvydas Pėšina
