Viršūnė klevo nusidažė ir lapai šviečiasi iš tolo. Tapo drobę ryškiausiom spalvom. Švelnus ruduo ją puošia vėlei, jo žavesys įprasmins būtį, praskaidrins tamsumų oazę. Ankstų rytą pažvelki pro langą, į rūkais pasipuošusį sodą ir žvilgsniu nuraminki jurginą, jei rasos lašai jame šoka. Šermukšnių uogos lyg viliokės, raudoniu šaukiasi gėrėtis. Ruduo per gamtą traukia, pilna žavių spalvų jo skėtis. Atėjo ruduo ir į Komarų dvaro parką. Ir lai siaučia tie vėjai neramūs, lai krapnoja lietus įkyrus, tu skrybėle pasipuošus skleiski viltį, nors verkia dangus.
Spalio 21 dieną, šeštadienį, Šventupėje prie dvaro šurmulys, sujudimas. Dvaro ekonomė ir tarnaitės spėriai sukasi. Juk 18 valandą Komarų dvare koncertas – vakaronė „O už lango jau ruduo“. Dienos juk neprailginsi, bet vaišės suneštinės.
Ir sugužėjo sveteliai, kaimynai, Šventupės gyventojai.
Atskubėjo Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras, Vidiškių bendruomenės nariai, atvyko kilmingos damos iš Ukmergės valsčiaus ir aplinkinių vietovių. „Šventerečiaus“ ponios viena už kitą gražesniais aprėdais, skrybėlėmis, šukuosenomis, o kartu su jomis kolektyvo vadovas Kazimieras Šermukšnis.
Mūsų nuolatiniai svečiai ir pagalbininkai Jasiuliškių socialinės globos namų kolektyvas „Melodija“ – Eglė, Denisas, Genadijus, Romas, visų neišvardinsiu ir jų ansamblio vadovė, auksinio balso savininkė, visada besišypsanti – Daiva Šermukšnienė.
Pasipuošusias damas pasitiko ponai – Liudvika ir Mykolas Komarai.
„Po rudens darbų ne tik galima, bet ir būtina atsipūsti, pasišnekėti, pavakaroti, aptarti naujus darbus“ – sakė Mykolas Komaras.
Mūsų kolektyvas buvo pažadėjęs savo penkerių metų jubiliejaus proga, rudenį, surengti Šventupės gyventojams koncertą. Pažadus reikia tesėti.
Žiūrovai šiltais plojimais scenoje sutiko „Šventerečiaus“ romansinio dainavimo kolektyvą. Kolektyvo vadovas Kazimieras, trumpai papasakojo tą vakarą dvaro salėje susirinkusiems žiūrovams, apie kolektyvo veiklą, įsimintinas džiugias akimirkas, mūsų koncertines išvykas ne tik po Ukmergės rajoną, bet ir už jo ribų.
Penkeri metai nei daug, nei mažai, tačiau vadovų pastangų, darbo įdėta daug.
Juk kiekvienas žmogus – skirtingas, tad bendrą kalbą reikia rasti su kiekvienu. Žuvis ieško kur giliau, o vadovas nori, kad geriau.
Po pusės metų pertraukos į kolektyvą sugrįžo Vitalija. Kuomet užsiimi mėgstama veikla, tuomet ir tamsūs rudens vakarai sutrumpėja.
Audra į mūsų kolektyvą grįžo prabėgus ketveriems metams.
Stengiamės neapvilti vadovų, tačiau kaip mums sekasi, spręsti jiems [muzikine prasme].
Jau ne vienerius metus mes bendradarbiaujame su kolektyvu „Melodija“ iš Jasiuliškių. Ne kartą scenoje mums teko dainuoti kartu su Genadijumi ir Egle. Ji puikiai groja gitara.
Tad ir šį šiltą rudens vakarą jie prisijungė prie mūsų kolektyvo.
Genadijus ne tik gražiai dainuoja, bet ir groja mušamaisiais. Eglė ir Genadijus kartu su mumis neseniai pabuvojo Trakų Trečio Amžiaus Universitete.
Na, o kai scenoje pasirodo Denisas, šėlsta visa salė – dainuoja, ploja, šoka. Nors Denisas rusakalbis, jis puikiai šneka lietuviškai, dainuoja ir lietuviškas dainas.
Tai kolektyvo vadovės Daivos nuopelnas. Labai guvus, judrus, vaikinas. Tiesa, Denisas sukūręs šeimą. Tą vakarą jį scenoje palaikė žmona ir mažoji dukrelė.
Tamsų vakarą grojanti muzika lietė žvaigždžių padangę. Skambantys romansai iš ponių širdžių, virpančios gitaros akordų stygos, sakmės, pasakos, šypsenos, juokas, nuoširdus tarpusavio bendravimas, sušildė susirinkusius tą vakarą į dvarą.
Dėkojame visiems – dainininkams, muzikantams, kolektyvų vadovams, svečiams, dvaro tarnaitėms, ekonomei, žiūrovams, kas nepatingėjo, nepabūgo tamsos, atvyko pabūti su mumis kartu.
Nuo skardžio į pakalnę jaunatviškas juokas nusirito. Pabūgę negandų šešėliai ištirps Šventosios upės juostoje. Diena vėl verčia naują lapą.
„Sekmadienį visus kviečiame į talką sodinti medelių, parke grėbti lapų, atlikti kitus darbus. Talkininkus vaišinsime bulviniais blynais“ – sakė Šventupės bendruomenės pirmininkas Vytautas Marčauskas.
Genoefa Povilavičienė, „Šventerečiaus“ kolektyvo narė
