3 nestandartiniai šaltibarščių receptai pagal dietistę V. Kurpienę: ridikėlių, žalieji ir net sojų gėrimo šaltibarščiai
Šaltibarščius galime drąsiai vadinti nacionaliniu patiekalu ar mažų mažiausiai lietuviškos virtuvės pažiba – jo garbei šį šeštadienį Vilniuje vyks pirmasis Šaltibarščių festivalis. Šiltuoju sezonu tautiečiai šaltibarščius gamina itin dažnai, kadangi šalta sriuba puikiai atgaivina karštomis vasaros dienomis. Pasak prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerės Vaidos Kurpienės, šis patiekalas ne tik lengvas ir gaivus pasirinkimas, bet suderinus ir tinkamai paruošus jo ingredientus, dar ir naudingas sveikatai. Dietistė pataria, kaip iš šio patiekalo gauti maksimalią naudą ir dalijasi netikėtomis šaltibarščių variacijomis.
„Šaltibarščiai sujungia gausybę sveikatai naudingų ingredientų, tačiau verta žinoti, kaip juos derinti tarpusavyje ir tinkamai apdoroti. Taip šaltibarščiai suteiks daugiau sotumo ir gali tapti ne papildomu, o pagrindiniu patiekalu. Taip ir jausitės geriau, ir virtuvėje laiko mažiau sugaišite“, – sako V. Kurpienė.
Puokštė sveikatai naudingų ingredientų
Pagrindinis šaltibarščių ingredientas, nudažantis sriubą ryškiai rožine spalva – burokėliai. Pasak dietistės, burokėliai yra itin naudingi mūsų sveikatai, tačiau būtina žinoti, kaip juos tinkamai apdoroti, siekiant išsaugoti vertingąsias savybes.
„Burokėliai savyje turi betaino, kuris pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Burokėliai gali padėti stiprinti kraujagysles, gali gerinti kraujotaką ir padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Burokėliai itin naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su amžiumi dažnėja širdies kraujagyslių susirgimai, tik saikingai juos reikėtų vartoti, jei geriate kraują skystinančius vaistus“, – sako V. Kurpienė.
Pasak mitybose ekspertės, šaltibarščiams sočiausia ir vertingiausia rinktis nevirtus burokėlius: „Dalis žmonių net neįsivaizduoja, kad burokėlius galima valgyti nevirtus, taip jie suteiks ilgesnį sotumo jausmą. Be to, valgydami nevirtus burokėlius išvengiame gliukozės šoktelėjimo suvartojus didesnį šių daržovių kiekį. Tai svarbu ne tik sergantiems diabetu, bet ir turintiems didesnį cholesterolį ar įvairias lėtines uždegimines ligas. Tokiu būdu daržovėje išlieka ir daugiau skaidulų – tai atneša didelę naudą žarnynui. Šviežius burokėlius supjaustykite plonais šiaudeliais ir apie valandą leiskite jiems suminkštėti ir fermentuotis. Fermentacija geriausiai vyks pašlaksčius rūgštimi, pavyzdžiui, skiestu actu arba kefyru. Taip užpiltus burokėlius reikėtų palaikyti apie valandą ir tada galima naudoti bet kuriame tradiciniame recepte“.
Į šaltibarščių sudėtį įeinantys agurkai yra mažo kaloringumo daržovė, kurią sudaro virš 90 proc. vandens. Jie puikiai gaivina karštesnę vasaros dieną, taip pat teigiamai veikia žarnyno veiklą. Ekspertė pataria agurkų neskusti – taip išliks daugiau maistinės vertės. Krapai ir svogūnų laiškai taip pat pasižymi įvairiomis naudomis sveikatai.
„Krapuose gausu vitaminų A ir C bei mineralinių medžiagų, chlorofilo, karotinoidų ir kitų vertingų medžiagų – pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padeda pristabdyti senėjimą. O svogūnų laiškuose gausu vitamino C, folio rūgšties ir geležies, tad jie gali padėti suteikti daugiau energijos ir įveikti nuovargį. Tačiau juos dėl įvairių priežasčių patartina vartoti ne visiems, tad jeigu žinote, jog negalite valgyti svogūnų laiškų – keiskite juos kitais žalumynais, pavyzdžiui, ridikėlių daigais, o jei norisi daugiau sotumo – į sriubą smulkiai įpjaustykite salotų lapus“, – pataria dietistė.
„Maxima“ sveikos mitybos partnerė sako, kad šaltibarščius galima valgyti ir be bulvių, bet jeigu norisi daugiau sotumo, pataria rinktis bulves su lupena. Jose lieka daugiau vitaminų, geležies, skaidulų ir kitų naudingų medžiagų, jos lėčiau pasisavina, o tai svarbu ilgesniam sotumo jausmui. Verdant bulves, dietistė rekomenduoja pilti mažiau vandens ir į jį įdėti druskos, kadangi ji „užrakina“ bulvėje esančius mineralus. Taip pat bulves su lupena galima gaminti garuose. Kai bulvės visai jaunos rekomenduojama ne tik gaminti, bet ir valgyti su lupena.
Atidžiai rinkitės kefyrą
Apie trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja laktozės, tačiau, pasak dietistės, dalis jų gali naudoti mažus kiekius laktozės be neigiamų pasekmių. Kefyre ir rūgpienyje laktozės mažiau nei piene, tačiau jame yra organizmui reikiamų gerai pasisavinamų baltymų.
Gaminant šaltibarščius, dietistė rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad šaltibarščiams skirtas kefyras yra 5 proc. riebumo – dvigubai riebesnis, nei įprastai naudojamas – 2,5 proc. riebumo. Tad jei šaltibarščiai valgomi kaip pagrindinis patiekalas, galima rinktis šaltibarščių kefyrą, bet jei tai tik įžanga į pietus ar vakarienę, verta rinktis liesesnį.
„Jeigu kefyrą pakeisite pasukomis, šaltibarščiai bus dar mažiau kaloringi, taip pat kefyrą galite atskiesti sūriu gazuotu mineraliniu vandeniu, tik druskos tada jau nebarstykite“, – pataria specialistė, pridurdama, kad netoleruojantys laktozės kefyrą arba pasukas gali keisti natūraliu ar graikišku jogurtu be laktozės, o visai negalintys vartoti pieno produktų sojos, avižų ar migdolų gėrimais (vadinamais pienu). Pastaruoju atveju, patiekalui reikės papildomai suteikti rūgštelės, tam tinka ir svarainių, ir citrinos sultys.
Šaltibarščius perka tonomis
Tai, kad šaltibarščiai mėgstamas ir dažnai lietuvių gaminamas vasaros patiekalas patvirtina ir didžiausio lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Pastebime, kad kasmet šiltuoju sezonu pakyla šaltibarščių gamybai reikalingų ingredientų pardavimai. Parduotuvių lankytojai perka beveik 50 proc. daugiau burokėlių, svogūnų laiškų, krapų ir kefyro. Šių prekių pardavimai įprastai pradeda augti dar pavasarį, o piką pasiekia birželio mėnesį“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Prekybos tinklas šiltuoju sezonu skubantiems pirkėjams siūlo jau pagamintus „Meistro kokybės“ šaltibarščius. Pasak „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės, praėjusiais metais buvo parduota net 70 tonų šių šaltibarščių.
Dietistė V. Kurpienė dalinasi trimis, neįprastais ir sveikatai naudingais šaltų sriubų gaminimo būdais, kuriuos siūlo išbandyti šią vasarą.
Ridikėlių šaltibarščiai
Reikės: litro kefyro, 6 ridikėlių, saujos svogūnų laiškų, 2 virtų burokėlių, druskos, krienų (pasirinktinai). Proporcijas galite keisti pagal savo norą.
Gaminame: sutarkuokite virtus burokėlius, susmulkinkite ridikėlius ir svogūnus. Sudėkite viską į indą ir užpilkite kefyru, pagal skonį pagardinkite druska. Jeigu norite pridėti sriubai šiek tiek pikantiško skonio, įmaišykite arbatinį šaukštelį krienų.
Žalioji šalta cukinijų sriuba
Reikės: 100 ml natūralaus jogurto, 1 kiaušinio, 50 ml vandens, 50 g (pusė) agurko, 20 g jaunų špinatų, 20 g svogūnų laiškų, 30 g cukinijos ir šiek tiek šviežio baziliko.
Gaminame: suplakite jogurtą su trintais špinatais ir vandeniu. Agurką, cukiniją, svogūnų laiškus supjaustykite norimo dydžio gabaliukais ir sudėkite į plakinį. Paruoštą sriubą, pilkite į indą, puoškite baziliku ir dėkite pjaustytą kiaušinį, pagal skonį pagardinkite druska.
Sojų gėrimo šaltibarščiai su nevirtais burokėliais
Reikės: kelių nevirtų didelių burokėlių, 3-4 agurkų, 1 litro nesaldinto sojų gėrimo ir obuolių acto, pusės mažo svogūno, pundelio krapų ir svogūnų laiškų, druskos ir pipirų.
Gaminame: burokėlius supjaustykite mažais šiaudeliais ir palikite fermentuotis užyplę natūraliu, skiestu actu. Per tą laiką jie suminkštės ir praras kartumą. Paruoštus burokėlius dubenyje sumaišykite su smulkiai pjaustytais agurkais, svogūnų laiškais krapais ir smulkintu svogūnu. Atskirame inde sumaišykite sojų pieną ir 2 valgomuosius šaukštus obuolių acto. Gautą skysti pilkite ant smulkintų daržovių ir gerai išmaišykite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite sriubą apibarstę krapais ir su lupena virtomis bulvėmis. Skanaus!
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
