Kad ir kaip banaliai skambėtų, batai mus lydi kiekviename žingsnyje, tad ir renkamės juos atidžiai. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų rudeniniams ar žieminiams batams – tėvams rūpi, kad vaikų kojos juose būtų šiltos ir sausos. Ne ką mažiau svarbu, jog ir vaikas džiaugtųsi savo naujais batukais. Tačiau tai tikrai ne visi kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis renkant batus vaikams.
„Batų svarba vaikui įvardijama kaip kintanti. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 30 proc. iki 70 proc. aktyvaus laiko vaikas gali būti basas – batai jam nereikalingi. Tačiau, žinoma, batai yra mūsų neišvengiama kasdienybė, ypač Lietuvoje, kur be batų retkarčiais galime būti tik vasarą, – sako vaikų ortopedas doc. dr. Kęstutis Saniukas. – Renkant vaikams batus svarbu, kad avalynė būtų šilta ir neperšlampanti, bet taip pat svarbu ir kad ji netrukdytų formuotis augančio vaiko pėdai. Geriausias pasirinkimas – batai, tarsi imituojantys ėjimą basomis.“
Pasak ilgametę patirtį turinčio vaikų ortopedo, žmogaus pėdos, iki kol visiškai susiformuoja, pereina keletą etapų. Iki 2–4 metų amžiaus vyksta pradinis pėdos formavimasis. Specialistas atkreipia dėmesį, kad šiuo etapu vaikų kojos gali turėti tam tikrų ortopedinių sutrikimų: iki 2 metų amžiaus beveik visi vaikai yra pilnapadžiai, nes jų riebalinis sluoksnis didesnis, o iki 4 metukų kai kurių vaikų keliai „eina į vidų“. „Dėl to tėveliams nereikia per daug jaudintis – tai natūralus fiziologinis reiškinys. Žinoma, jeigu vėliau tai nepraeina, reikėtų kreiptis į specialistus“, – sako ortopedas. Antrasis pėdos gyvenimo etapas – visiškas susiformavimas. Mergaitėms tai būna apie 12-us, berniukams – 14-us metus. Nuo tada pėda kurį laiką nesikeičia (moterims maždaug iki 35 metų amžiaus, vyrams – iki 50 metų), o vėliau pradeda deformuotis.
Doc. dr. Kęstutis Saniukas įvardija svarbiausius kriterijus vaikų batams: „Batai turi būti lankstūs, minkšti ir lengvi, patogūs ir nevaržantys judesių. Batų padas turi būti minkštas, dar geriau jeigu jis amortizuojasi – prisitaiko prie vaiko pėdos. Kietumas gali būti tik kulne, o pirštų ir pėdos dalis – minkšta. Batai turi leisti vaikui laisvai pasistiebti, atsitūpti.“ Vaikų ortopedas atkreipia dėmesį ir į kelias tėvų daromas klaidas. Kartais tėvai perka vaikams batus su supinatoriais (batų vidinėje pusėje ties pėdos skliautu esanti iškili vieta), nors jų paskirtis šalinti plokščiapadystę. Bėda ta, kad pastarąjį dešimtmetį jie plačiai naudojami bet kuriuose batuose. Pasak ortopedo, mažam vaikui supinatoriai visiškai nereikalingi, 4–6 metų vaikui nekenkia, bet turi būti minkšti, o vėliau juos reikėtų rinktis tik su gydytojo rekomendacija. Kita tėvelių klaida – ortopediniai batai. Jie skirti tik konkrečioms ortopedinėms problemoms spręsti ir yra gana laikinas sprendimas, todėl nereikėtų vaikams tokių batų avėti nuolat, ypač, jei to nerekomendavo gydytojas ortopedas.
Kelias dažniausias klaidas įvardija ir „Crocs“ prekės ženklo Lietuvoje atstovas Justas Mačionis: „Tėveliai, rinkdami vaikui batus, žinoma, ieško geriausio sprendimo, bet neretai pamiršta labai paprastus dalykus. Pavyzdžiui, perka porą dydžių didesnius batus, kad vaikas jais avėtų kelis sezonus. Tai tikrai klaidinga praktika – per dideli batai trukdo vaikui laisvai judėti, didina traumų tikimybę, galų gale, kojytėms šalčiau. Kitas kraštutinumas – pernelyg ankšti batai, varžantys vaiko pėdos vystymąsi. Beje, su jais taip pat gerokai šalčiau. Dar viena dažna klaida – per šilti batai. Bijodami, kad vaikas nesušaltų, rudenį, net esant ir ganėtinai šiltam orui, tėvai auna vaiką žieminiais batais, dar apmaudami kojas ir šiltomis kojinėmis. Patalpose batų neperauna, tad vaiko kojos kaista, jaučiamas diskomfortas, o išėjus į lauką ir sušąla.“
J. Mačionis rekomenduoja perkant vaikui batus atsižvelgti į sezoną, parinkti tokį dydį, kad kojos tilptų su šiltomis kojinėmis, bet ne didesnius. Taip pat nereikėtų pervertinti odinių batų – vaikams jie nėra pats geriausias variantas: „Oda labiau traukia šaltį, yra sunkiau prižiūrima. Be to, avalynė iš odos turi siūles, kurios dažnu atveju yra pralaidžios vandeniui, taigi, didesnė tikimybė kojoms peršlapti“, – sako ekspertas, rekomenduodamas atsižvelgti ir į tokias avalynės savybes, kaip ilgaamžiškumas ar lengva priežiūra, mat vaikai yra aktyvūs, todėl nekokybiška avalynė neatlaiko net ir vieno sezono. J. Mačionis siūlo rinkti tokius batus, kuriais vaikas galėtų pats, be kitų pagalbos apsiauti ir be vargo juos nusiauti. Na ir reikėtų paklausti paties vaiko, kaip jis jaučiasi, apsiavęs išrinktais batais – ar tvirtai stovi, ar lengvai eina, ar padas gerai lankstosi, ar netrina siūlės.
Paklaustas, ar lengva rasti gerus vaikiškus batus, doc. dr. Kęstutis Saniukas neslepia, jog tokių reikia gerai paieškoti: „Kol nereikia, atrodo, kad pasirinkimas labai didelis, bet iš tiesų, kai žinai, ko tiksliai nori, reikia skirti laiko paieškoms. Net ir sau „tobulus“ batus nusipirkau Amerikoje – iš karto tris poras. O mano mažajai anūkei labai patinka „Crocs“ batai – žinoma, dėl ryškių spalvų. Tačiau negaliu prieštarauti šiam jos norui, nes tai vienas tinkamiausių pasirinkimų.“
