vilkmerge.lt redakcija gavo skaitytojos Linos laišką: „Ukmergės raj., Veprių miestelyje sode išdygo nematytas augalas. Išdygo ne šiaip kur, o obels šakoje. Dar žiemą buvo žalias daigelis, o pavasarėjant išleido lapelius, matyti nuotraukoje, kad ir šaknis įleido į šaką, nes gumbas susiformavo. Koks tai augalas ir kaip tai galėjo susiformuoti?”.
Gamtininko komentaro vilkmerge.lt redakcijai neprireikė, nes augalas gerai žinomas. Tai yra paprastasis amalas (Viscum album). Daugiametis visžalis 30-70 cm aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis puskrūmis, kuris žydi kovo-balandžio mėnesiais. Uogos prinoksta rudens pabaigoje, būna baltos. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja paukščiai. Uoga turi vieną gleivėtą, labai lipnią sėklą, kuri patekusi ant medžio žievės, stipriai prilimpa, išdygsta, šaknelės prasiskverbia pro žievę ir auga maitindamosi medžio-šeimininko – vandeniu bei mineralinėmis medžiagomis. Amalas auga lėtai, gyvena iki 70 metų. Daugiausia parazituoja ant topolių, beržų, liepų, gali pasitaikyti ant obelų, rečiau pušyse, eglėse. Krūmeliai labai pastebimi žiemą. Augalas yra saugotinas. Tačiau augdami ant medžių, amalai alina juos. Todėl jei jie auga ant obels ar kriaušės, juos būtina pašalinti. Nes kitaip medžiai skurs ir neves vaisių.
Jei įdomu kam gali būti naudingas: Daugelyje šalių vartojamas vaistams, jo preparatus pripažįsta medicina. Vaistam pjaunamos jaunos amalo šakelės su lapais vėlai rudenį – lapkričio-gruodžio mėnesiais ir per visą žiemą iki kovo-balandžio mėnesio. Džiovinama tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava yra specifinio kvapo, kartaus skonio. Amalo žolėje randama baltos amorfinės medžiagos viskotoksino, susidedančio iš daugybės aminorūgščių ir cukrų; viscerino, viskolio, cholino, viskamino, vitamino C, organinių rūgščių, karotino, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų. Amalo preparatai mažina kraujospūdį, centrinės nervų sistemos jaudrumą, stiprina širdies veiklą. Jo preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, gydoma aterosklerozė. Amalas vartojamas nuo epilepsijos, galvos svaigimo, isterijos, mėšlungių, spazmų. Taip pat jo preparatais gydo vėžį, inkstų ligas, skrandžio, gimdos ir kitus kraujavimus, hemorojų, varo kirmėles. Amalo žolės nuoviru arba amalo ir kitų vaistažolių mišinio nuoviru skalaujamos žaizdos, dedami kompresai ant pūlinių, daromos vonelės nuo hemorojaus. Su amalo žole gaminama daug vaistažolių mišinių įvairioms ligoms gydyti. Kaip teigia žymus botanikas dr. Juozas Jaskonis, amalo nuoviro pavilgais gydomos odos ligos, išbėrimai, spuogai. Lapus reikia užpilti tik šaltu vandeniu, jų negalima nei kaitinti, nei virinti. Taip pat negalima vartoti jų uogų – jos nuodingos.
Parengta pagal www.sos03.lt informaciją
