Baigiantis rajono tarybos kadencijai savivaldybės tarybos nariai, skyrių vedėjai, kitų seniūnijų seniūnai aplankė Ukmergės seniūniją. Per kadenciją surengdami po keturis išvažiuojamuosius posėdžius kas ketvirtį, rajono vadovai aplankė visas 11 rajono seniūnijų.
Posėdis prasidėjo atrakcija rajono tarybos nariams. Nuo savivaldybės iki seniūnijos daugeliui tarybos narių teko važiuoti miesto maršrutiniu autobusu. Kalbinti jie sakė, kad miesto autobusais važinėti netenka, o autobuso bilieto kainą – 1,90 Lt sužinojo iš elektroninio laiško, kuriuo jie buvo informuojami apie išvažiuojamąjį posėdį.
Į seniūniją atvykusius svečius pasitiko Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė. Pristatydama seniūniją ji sakė, kad mieste šiuo metu gyvena 24 454 gyventojai. Šiais metais iki rugsėjo mėnesio seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo 991 žmogus. Pernai per visus metus – 1398. Į užsienį šiemet išvyko 315 gyventojų. Pernai – 380. 102 gyventojai įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą.
Mieste daug problemų, turbūt didžiausia – nepakankamas finansavimas. Šiais metais miestui skirta tik 700 tūkstančių litų. Šalia šios sumos yra ir 642 tūkstančiai litų skolos. Nepakankamas finansavimas ir skola privertė peržiūrėti miesto tvarkymo sutartį ir sumažinti darbų apimtis, kad jos atitiktų gautą finansavimą. Siekiant geriau spręsti finansines problemas panaudojami visuomenei naudingi darbuotojai. Šiemet iki rugsėjo mėnesio tokių darbuotojų buvo 1581. Viso atidirbtos 51 723 valandos. Tačiau net 720 žmonių, gaunančių pašalpas, dirbti nenorėjo. Seniūnė pasakojo, kad šiuo metu per dieną dirba apie 50 visuomenei naudingus darbus atliekančių žmonių. Dar 31 žmogus dirbo pagal viešųjų darbų programą.
Šie žmonės padeda ne tik seniūnijai, bet ir kitoms organizacijoms. Pavyzdžiui, VšĮ Ukmergės ligoninė, lopšeliams-darželiams, mokykloms. Pastaruoju metu seniūnija organizuoja daug šienavimo darbų. Seniūnė pasakojo, kad nėra tokios dienos, kad nebūtų šienaujama. Šių metų vasarą tai atliekama jau trečią kartą. Šienaujamas plotas sudaro apie 32 hektarus.
Norima įrengti šunų vedžiojimo aikštelę. Todėl seniūnija paskelbė konkursą – kuris mikrorajonas įregistruos daugiau gyvūnų, ten aikštelė ir atsiras. Bet iki rugsėjo mėnesio buvo įregistruoti tik 23 gyvūnai.
Seniūnijoje yra 13 seniūnaitijų, veikia vietos bendruomenės taryba, kurios pirmininkas – Pašilės klebonas kunigas Rimantas Laniauskas. Jis svečius informavo, kad bendruomenės taryba nusprendė vaikų žaidimų aikštelę įrengti už „Maxima“ parduotuvės Antakalnio gatvėje, šalia S. Dariaus ir S. Girėno gatvės.
Gyventojai kėlė klausimus dėl miesto infrastruktūros tvarkymo, Darbininkų g. kelio dangos būklės, dėl žaliosios zonos suformavimo šalia Vilkmergės upelio, Pašilės klebonas Rimantas Laniauskas domėjosi Pašilės kapinių įėjimo sutvarkymo perspektyvomis.
Pirmas rajono vadovų aplankytas objektas – VšĮ Pirminis sveikatos priežiūros centras. Jo vyr. gydytoja Janina Galiauskienė pasakojo, jog padaryta daug, kad įstaiga veiktų sklandžiai ir stabiliai. Daug padėjo Europos Sąjungos finansuoti projektai. Trys naujausi darbai – poliklinikos išorės apšiltinimas, buvusioje „raudonojoje“ ligoninėje Vytauto 75A įrengta nauja gera ir labai reikalinga žmonėms paslauga – dienos psichiatrijos stacionaras prie Psichikos sveikatos centro, Greitosios medicinos pagalbos patalpos suremontuotos, čia nauji baldai, nauja įranga. Ateityje pirminei sveikatos priežiūrai rajone numatytos neblogos investicijos.
Tačiau sveikatos apsaugos sistemos laukia problemos. Didžiausia jų – gyventojų skaičiaus mažėjimas, ypač kaime. Pas medikus prisirašiusiųjų žmonių skaičiaus mažėjimas lema, kad jų nebus galima išlaikyti. Norint, kad kaime dirbtų gydytojas, slaugytoja, būtų išlaikytos patalpos reikia mažiausiai 1500 prisirašiusių žmonių. Bet jų gerokai mažiau. Želvos, Deltuvos, Žemaitkiemio ambulatorijoje po 1000 pacientų, Taujėnuose – 900, Siesikuose – 700, Vepriuose – 550, Vidiškiuose – 250.
Bet yra ir gerų naujienų. Vyr. gydytoja informavo, kad per tris metus į PSPC atėjo dirbti 8 jauni gydytojai. Tai 3 odontologai ir 5 šeimos gydytojai.
Apžiūrėjus polikliniką, Greitosios pagalbos stotį, rajono vadovai aplankė PSPC dienos psichiatrijos stacionarą prie Psichikos sveikatos centro.
Po to autobusu pasiektas piliakalnis. Mero Vydo Paknio dėmesį atkreipė begriūnantis, bešeimininkis namelis piliakalnio šlaite. Tačiau nugriauti jį kol kas nėra galimybių. Prie piliakalnio papasakota apie jo tvarkymo darbus. Pirmas tvarkymo etapas jau pasibaigęs, antrajame – bus tvarkomas pats kalnas, jo viršūnė. Meras susirinkusius informavo, kad piliakalnio teritorija turi tapti miesto reprezentacine vieta. Ją vystyti padės ir sutvarkytas buvęs „tapkių“ fabrikas. Čia įsikurs restoranas, kavinės, viešbutis.
Atvykus į Meno mokyklą jos direktorius Egidijus Petrikas papasakojo, kad dabar ją lanko 603 moksleiviai. Tai vienintelė rajono mokykla, kurioje moksleivių nemažėja, kitose mokymo įstaigose mažėjant vaikams.
Mokyklos Dailės skyriaus vadovė Birutė Žilėnienė papasakojo apie Dailės skyriaus persikėlimą į dabartines patalpas, susirinkusius informavo, kad trūkstant patalpų vaikų ugdymas baigiasi vėlai. Todėl ji prašė sutvarkyti virš Dailės skyriaus esančias patalpas ir pritaikyti jas ugdymui.
Meno mokyklos Muzikos skyriaus mokiniai Lukas Petrovas ir Domantas Zubrickis susirinkusiems surengė trumpą akordeonų koncertą. Akordeonistų mokytojas Valentinas Pliskus.
„Šilo“ pagrindinėje mokykloje apžiūrėtas kol kas tuščias baseinas, pirčių kompleksas. Visus sudomino ką tik įrengta turkiška pirtis.
Apžiūrėjus sporto įrenginius prie mokyklos, Pivonijos šile įrengtus pasivaikščiojimo takus, domėtasi Pašilės bažnyčia, išklausytas pasakojimas apie Pašilėje esančius karių kapus. Daug kam buvo naujiena, kad šie kapai tuoj po karo buvo įrengti miesto centre, prie savivaldybės.
Šalia Vaikų globos namų Vilniaus gatvėje buvo išklausyta informacija apie tai, kad šiuose namuose dabar gyvena 51 vaikas. 24 vaikai perkelti į Siesikus. Pagal teisinius dokumentus nuo 2017 metų vaikų globos namuose negali būti daugiau kaip 30 vaikų. Kita problema – tuščias buvęs „Šilo“ vidurinės mokyklos pradinių klasių korpusas.
Baigiantis miesto apžiūrai nuvykta į tris verslo įmones Linų gatvės pabaigoje. Viena iš jų – įmonė „Antara LT“, kuri jau nuo 1997 metų gamina buitinius kietojo kuro katilus, židinius, pirties krosneles, akumuliacines talpas, pramoninius kietojo kuro katilus, įrangą automatizuotam kūrenimui. Įmonėje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų.
UAB „Ukmergės staklės“ veiklą pradėjo 2000 metais vietoje buvusios valstybinės remonto mechaninės gamyklos. Ji užsiima krumpliaračių, velenų ir kitų besisukančių mazgų, jų elementų gamyba bei restauravimu, apdoroja storalakščio plieno gaminius. Įmonėje dirba 37 darbuotojai.
AB „Systemair“ gamina vėdinimo įrangą. Švediško kapitalo įmonė veiklą pradėjo 2005 metais turėdama tik 2 darbuotojus. Šiandien įmonėje – 201 darbuotojas. Bet jai plečiantis, statant naujus cechus, įmonės direktorius Mindaugas Martišius sakė, kad gal įmonėje dirbs ir daugiau darbuotojų.
Važiuojant Linų gatve jautėsi, kad jai reikia remonto. Tai patvirtino ir visų aplankytų įmonių vadovai. Ja pravažiuoti sudėtinga ne tik sunkiasvoriui transportui, bet šaligatvių nebuvimas sukelia grėsmę ir pėstiesiems, einantiems į darbą ar iš jo. UAB „Ukmergės staklės“ direktorius Jonas Radvila įvardino dar vieną problemą – jaunimas nenori dirbti. Todėl sunku surasti naujų darbuotojų, nėra kam pakeisti senų.
Paskutinis aplankytas objektas – UAB „Ukmergės vandenys“. Įmonės direktorius Rimas Arlinskas papasakojo apie įmonės veiklą, vykdomus projektus. Jo teigimu, per 7 metus įmonė įvykdė projektų už 58 milijonus litų. Todėl mes ir galime džiaugtis švariu ir skaniu vandeniu.
Arvydas Pėšina
