A. Smetonos gimnazijos moksleiviai ir bendruomenė rinkosi į Lietuvoje ir užsienyje jau spėjusią išgarsėti parodą „Mes.Moterys“. Mokykla turi kuo didžiuotis. Juk ji – pirmoji mokykla, nuo kurios šios parodos organizatoriai pradėjo turą po Lietuvos mokyklas. Ši paroda į Ukmergę atkeliavo bendradarbiaujant su ukmergiškiu verslininku Aureliju Deviatnikovu. Apie moters kūną, grožio kultą ir nuo jo priklausančią moters savivertę gyvai kalbėjo ne tik parodos organizatorės, iš nuotraukų savotiškai savo gyvenimo istorijas pasakojo ir 12 moterų, sutikusių apnuoginti kūnus ir nusifotografuoti tik su apatiniais drabužiais.
Idėja surengti parodą kilo trims vilnietėms: aktorei, televizijos ir radijo laidų vedėjai Beatai Tiškevič–Hasanovai, fotografei Neringai Rekašiūtei bei komunikacijos specialistei Modestai Kairytei. „Ši paroda yra savotiškas socialinis projektas, skirtas paskatinti diskusiją apie šiuo metu visuomenėje vyraujantį grožio kultą, kuris dažnai sujaukia moters savivertę. Idėja kilo netikėtai, tiesiog sėdint ir piešiant užrašų knygutėje veidrodyje į save žvelgiančią moterį. Pasidalinau savo mintimis su draugėmis ir ėmėmės šio projekto. Savo socialinio tinklo paskyroje paskelbiau, kad ieškome įvairių moterų, nuo 20 iki 50 metų amžiaus, norinčių dalyvauti tokiame projekte. Sulaukėme daugybės laiškų, tačiau atrinkome tik tas, kurios ne visiškai taikiai sugyvena su savo kūnu, kurios yra susidūrusios su patyčiomis ir yra praėjusios ilgą kelią link savęs pažinimo. Rašė įvairios moterys, dauguma iš jų norėjo būti tiesiog išklausytos. Kaip dažniausiai ir būna, dauguma iš jų savo kūną vertino neigiamai ir net per daug kritiškai. Praleidome tikrai nemažai valandų pokalbiuose su tomis moterimis“, – pasakojo idėjos autorė B.Tiškevič–Hasanova.
„Dabar mūsų gyvenimus valdo žiniasklaida, kuri formuoja tobulos moters įvaizdį, kuriuo nori sekti mergaitės, merginos ir net suaugusios moterys. Moteris akcentuojama kaip kūnas, o ne asmenybė, pabrėžiamas tik fizinis patrauklumas. Tai daro įtaką ne tik moterims, bet ir vyrams, kurie taip pat pradeda ieškoti tobulos moters ir reikalauti iš jos, kad ji atitiktų tuos grožio standartus. Vidinis pasaulis tampa visai nebesvarbus, vėliau patiriami nusivylimai. Moterų supratimas taip pat darosi iškreiptas, joms suformuojama nuomonė, kad norint ko nors pasiekti, būtina būti gražiai, būti tokiai, kaip merginai iš viršelio. Ir niekur nekalbama, kad ne grožyje, ne kūne yra laimė. Kūnas tik duoda mums galimybes pasireikšti, parodyti emocijas. Daugeliui merginų natūraliai pasiekti tokį dirbtinį grožį, kuris pateikiamas žiniasklaidoje, reikia milžiniškų pastangų – tuomet susiduriama su valgymo sutrikimais, psichologinėmis ir sveikatos problemomis.
Spaudimą merginos pradeda patirti jau mokykloje, kuomet pasipila patyčios iš klasiokų, draugų ir net tėvų. Blogai, kad visos tos patyčios, pikti žodžiai pamažu nusėda merginų viduje ir pradeda veikti neigiamai. Todėl šiuo projektu norime paskatinti visas moteris bendrauti tarpusavyje“, – susirinkusiems gimnazijos moksleiviams kalbėjo B.Tiškevič–Hasanova.
Nuoširdžiai kalbėjo ir fotografė Neringa Rekašiūtė, kuri pabrėžė, kad žiniasklaidoje matome per daug dirbtinį grožį, kuris veikia moteris, o ypač mergaites, o pačios mergaitės nukreipiamos į visiškai nereikalingus dalykus, nors tuo metu galėtų energiją skirti daug prasmingesniems darbams. Akcentuota, kad moteriai svarbu netylėti, nesislėpti kamputyje, kaip tarsi tik to iš jos ir laukiama, o drąsiai reikšti savo nuomonę, parodyti, kad ji yra asmenybė, o ne šiaip gražus „daiktas“.
„Mes esame tokios, kokios esame, ir to pakanka. Jei kiti mums nerodo dėmesio ženklų ar nesugeba mūsų įvertinti, tai nieko nereiškia. Mes turime mylėti pačios save. Visi moko mus, kaip reikia gerbti kitus, bet niekas kažkodėl nemoko, kaip gerbti save. Juk tik gerbdamas save, kitus mylėsi dar labiau“, – baigė parodos pristatymą idėjos autorė.
„Mūsų aplinka ir viskas, kas mus supa, pasikeitė atgavus Nepriklausomybę – mes rengiamės, elgiamės kitaip, atsirado internetas, kompiuteriai, mobilieji telefonai. Tačiau švietimo sistema stovi vietoje it akmuo vidury kelio. Ir niekas to nenori matyti, o dėl to labiausiai kenčia jauni žmonės, vaikai. Per parodos pristatymą gimnazijoje mūsų labiausiai klausėsi merginos – taip, galbūt joms tai aktualiausia. Tuo tarpu vaikinai, nors niekas jų nevertė stovėti, viską ignoravo, šnabdėjosi ir netgi šaipėsi. Žinau, kad taip bus beveik visur, kur tik nuvyksime, bet susimąsčiau – kodėl? Juk tai ne todėl, kad mes kalbame apie kažką, ko neįmanoma suprasti penkiolikmečiui vaikinui. Tai yra tai, kokį požiūri į moteris jiems įskiepija tėvai, mokytojai. Jei jiems sakoma: „Čia bobų reikalai“, tai taip visada ir liks, bet jeigu dirbtinai nekursime tos atskirties tarp lyčių, nustosime menkinti moterišką lytį, nustosime vaikinams sakyti: „nebūk kaip boba“, gal kažkas ir pasikeis?
Mano manymu, mokyklose trūksta lytinio švietimo. Tai didelė spraga. Todėl jauni žmonės, pamatę apnuogintus kūnus, nežino kaip elgtis. Ypač, jei pamato moters kūną – visų pirma jiems tai asocijuojasi su kažkuo negeru, su gėda, su nuodėme. Manau, kad ateina pats laikas sklaidyti stereotipus ir mistines uždangas, kurias mums padovanojo ilgi metai buvimo Sovietų sąjungoje, bet panašu, kad tie, kurie gali kažką keisti, nenori to daryti, jie užsimerkę sėdi ir leidžia naujus draudimus, sunkina egzaminus ir kalba, kad šiais laikais vaikai žino tik savo teises, o apie pareigas pamiršę. Nemanau, kad taip yra.
Tiesiog vaikai šiais laikais yra kitokie – turime tai pripažinti. Turėtume pritaikyti jiems sistemą, mokslą taip, kad jie galėtų augti, vystytis kaip laisvos, pasitikinčios savimi, kūrybingos asmenybės. Deja.
Merginos, su kuriomis po parodos pristatymo susitikome mokyklos skaitykloje, su mumis prašneko tik po poros valandų. Jos bijo klysti, pasakyti kokią nors nesąmonę. Ar jos pačios tai sugalvojo? Ar tiesiog yra tokia sistema, kur akcentuojamos klaidos, o ne suklydusio žmogaus skatinimas ir palaikymas?
Pabendravus su moksleiviais, kilo daugybę klausimų, todėl manau, kad šią Lietuvoje vyraujančią švietimo sistemą reikia skubiai keisti, nes ji ne ugdo ir moko, bet kenkia ir žlugdo”, – dalinosi įspūdžiais iš susitikimo su gimnazistais B.Tiškevič–Hasanova.
Gruodžio 18 dieną parodą galėjo pamatyti ir Siesikų gimnazijos moksleiviai.
vilkmerge.lt
{youtube}cQ0O3uRd4NE{/youtube}
{eventgallery event=’114660006053230309490@6096908340101460305′ attr=images mode=imagelist max_images=13 thumb_width=50 }
Skaitykite ir žurnale:
