Vyriausybei numatant „Sodros” įmoką padidinti 2 – 3 proc. punktais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad iki šiol naudotos priemonės „Sodros” pajamoms padidinti – skolinimasis, pervedimų į pensijų fondus sumažinimas, naujų apdraustųjų įtraukimas į „Sodros” sistemą – „Sodros” problemų neišsprendė. Instituto nuomone, būtina ne ieškoti papildomų pajamų, bet spręsti „Sodros” problemą iš esmės, susiejant jos išmokas su pajamomis.
Kaip teigia LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva, bandymas spręsti „Sodros” problemas didinant tarifo dydį yra ydingas. „Socialinio draudimo įmokų didinimas pateikiamas kaip solidarus viešųjų finansų konsolidavimas. Abejotina, ar toks sprendimas tikrai konsoliduos viešuosius finansus, tačiau aišku tai, kad jis neišvengiamai pagilins ekonominę krizę. Įmonės vos prasidėjus krizei pradėjo mažinti išlaidas – dauguma įmonių sumažino atlyginimus ir atleido žymią dalį darbuotojų. Aukštesnis „Sodros” tarifas didins įmonių išlaidas ir tai reikš, kad prie skausmingų taupymo priemonių įmonėms teks sugrįžti. Jos vėl turės mažinti atlyginimus, atleisti darbuotojus. Tai bus ne ekonomikos nuosmukio, o valžios sprendimų padarinys,” – sako ekspertė.
Numatoma, kad „Sodros” įmokų pakėlimas 3 proc. punktais 2010 m. „Sodros” pajamas padidins beveik 800 mln. Lt. „Padidinus mokesčius, pasikeičia ir mokesčių mokėtojų elgsena. Dalis mokesčių mokėtojų gali pereiti į šešėlį, dėl to mažėtų „Sodros” pajamos. „Sodros” tarifo padidinimas gali paskatinti mažinti algas bei darbuotojų skaičių, dėl to „Sodros” biudžeto pajamos taip pat mažėtų. Nuo šių metų padidinus mokesčius, valdžia irgi tikėjosi surinkti daugiau pajamų, tačiau nebuvo deramai įvertinta didesnių mokesčių įtaka mokesčių mokėtojams. To rezultatą jau matome – surenkama daug mažiau mokesčių, nei tikėtasi. Analogiškai atsitiks ir padidinus „Sodros” įmokas,” – teigia ekspertė.
Penkioliktoji Vyriausybė priėmė ne vieną „Sodros” fondo biudžetą subalansuoti turėjusį sprendimą: mažino ligos pašalpos dydį, du kartus mažino socialinio draudimo įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų „Sodrai” paskolino 715 mln. Lt, į „Sodros” sistemą įtraukė pagal autorines sutartis dirbančius asmenis, taip pat atlikėjus ir sportininkus.
„Nė viena iš tokio tipo priemonių „Sodros” problemų neišsprendė. „Sodros” sistema nėra subalansuota ir kol jos įsipareigojimai nepriklausys nuo šalies ekonominės padėties, tol problemos užprogramuotos. „Sodros” problemas fundamentaliai išspręstų išmokų susiejimas su pajamomis, kai kiekvienas išmokų gavėjas gautų nustatytą dalį „Sodros” pajamų. Ši dalis kistų priklausomai nuo „Sodros” pajamų ir nuo išmokų gavėjų skaičiaus. Nesprendžiant „Sodros” problemų iš esmės ir nesusiejus „Sodros” išmokų su pajamomis, „Sodros” gelbėjimas taps rutininiu klausimu, į Vyriausybės darbotvarkę įtraukiamu kas mėnesį,” – sako K. Leontjeva.
