Jeigu paklaustume moksleivio, vykstančio vasarą į poilsio stovyklą, ko jis iš jos tikisi, jis atsakytų, kad gerai praleisti laiką, pailsėti ir susirasti draugų. To tikėjosi ir 61 stovyklautojas atvykęs birželio 25 – liepos 4 dienomis į Veprių stovyklą. Stovyklos programą „Šventosios vingiai. Šimtmečio taku“ organizavo Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba, finansavo Švietimo mainų paramos fondo TAPK2 projektas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir tėveliai.
Kiekviena diena stovykloje daugeliui atvykusių tapo iššūkiu. Teko burtis į komandas visai ne taip, kaip jie tikėjosi. Orientaciniame socialiniame žaidime dalyviai suprato, ką reiškia senolių išmintis „Vienas lauke – ne karys“. Gavę pirmą užduotį, daugelis numojo ranka: „nesąmonė“, „tai neįmanoma“. Įmanoma tapo tik tada, kai suprato, kad turi veikti visi išvien, drauge. Kad kievienas yra skirtingas, o vienoje komandoje tai netgi privalumas. Refleksijos metu daugiau nei pusė stovyklautojų teigė išmokę paprastą pamoką – kiek daug gali nuveikti žmogus, veikdamas komandoje kartu su visais.
Puiki pramoga ir poilsis stovyklautojams buvo pasivaikščiojimas „Tarp žemės ir dangaus“ Anykščių Dainuvos ir Labirintų parkuose, išmokęs atsakomybės už savo elgesį ir sprendimus.
Kiekvienas stovyklautojas paliko savo „pėdą“ stovyklos „Šimtmečio take“. Džiugu skaityti dalyvių įrašus: „Labai įdomios veiklos, jauki aplinka, daug naujų draugų, skanus maistas, draugiškos visos grupės ir vadovai, nuostabus laužas, labai saldus medus su koriu, geriausios 10 dienų mano gyvenime, pati geriausia stovykla“. Nesvarbu, kelintą kartą vaikai atostogavo Veprių stovykloje, su džiaugsmo ašaromis akyse jie žadėjo vėl čia sugrįžti. Tai puikus įrodymas, kad stovyklos programą pavyko įgyvendinti. Ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai dėkingi šauniai vadovų komandai, kurios susiklausymo ir atsidavimo darbui dėka pavyko išmokyti vaikus svarbių bendradarbiavimo pamokų mokantis patiems.
Aldona Rudokienė, Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos projektų koordinatorė, programos vadovė