Artėjančio Lietuvos laisvės 100-mečio šviesoms, šių metų vasario 16-tąją širdies pakviesti Ukmergės krašto žmonės susirinko prie Laisvės paminklo „Lituania Restituta“ Kęstučio aikštėje susikaupimo valandėlei ir iškilios šventės proga pasveikinti vieniems kitų – Lietuvos. Pasidžiaugti tuo, ką šiandien gera turime, kuo galime didžiuotis ir ką privalu branginti bei saugoti vis labiau skubančio laikmečio keliuos ir klystkeliuos.
Akcijos „Laisvės keliais“ sumanytojas, Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos narys Vytautas Česnaitis nuoširdžiais, prasmingais ir taupiais žodžiais kreipėsi į susirinkusius paminėti svarbią mūsų valstybės atkūrimo datą. Sveikinimo žodį tarė Tarybos narė Birutė Žilienė. Skambėjo Julijos Juodienės vadovaujamo choro „Tremtinys“ dainos ir giesmės, iš kurių į aukštumas susirinkusiųjų dėka iškilo Lietuvos valstybės himnas. Vincas Stankevičius paskaitė savo kūrybos eilėraščių. Po to prie paminklo gulė Gėlininkų draugijos, krašto savanorių Ukmergės įgulos ir kitų atsineštos gėlių puokštės, buvo uždegtos žvakutės. Atminimui liko bendra visų dalyvių nuotrauka.
Po paminėjimo, visi norintys talpiu autobusu patraukė į Siesikus, prie pirmojo „Laisvės“ paminklo Ukmergės krašte, pastatyto 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga. Prie jo paminėti vasario 16-osios šventės jau laukė būrys siesikiečių. Kalbėjo Siesikų seniūnijos seniūnas Jonas Dikčius, poetinį montažą atliko moksleivės, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Visiškai prasmingai skambėjo ir „Tremtinio“ choro atliekamos širdį griebiančios dainos skirtos Lietuvai, tremtinių keliams. Po minėjimo visi jo dalyviai buvo pavaišinti karšta ir ypatingai skania vietinių kopūstiene, kuri padėjo įveikti nepalankaus oro žvarbą.
Akcija tęsėsi. Pripildytas ukmergiškių autobusas riedėjo link Užugirio, į prezidento Antano Smetonos tėviškę. Prie buvusios sodybvietės Užulėnio kaime, šalia kuklaus Prezidento tėviškės atminimo paminklo. Tarp tėviškės namo pamatų įrengto prezidento sodybvietės maketo, istorijos mokytojas, Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos narys Vladas Kovarskas visiems priminė reikšmingiausius Antano Smetonos gyvenimo momentus ir darbus. „Tremtinio“ choras jautriomis dainų melodijomis atvėrė Lietuvos laisvės kainą, vertę ir svarbą. Sava kalba kažką tyliai bylojo ir Antano Smetonos tėviškės sodybvietę įrėminanti senutė kerpėta medinė tvorelė, neįtilpusi į bendrąją visų minėjimo dalyvių nuotrauką.
Po skanios arbatos, grįždami į namus padėkojome akcijos rėmėjui, verslininkui Valdui Mikalajūnui, Violetai Markevičienei ir kitiems geradariams padėjusiems surengti „Laisvės akciją“. Kiekvienas turėjome progos taip, kaip mokėjome, apgalvoti Vinco Kudirkos eilėraščio „Gražu, gražiau, gražiausia“ mintis ir prasmes.
Vincas Lukša
