Savaitgalį paminėtos pučo, įvykusio 1991 metais Maskvoje, 20-osios metinės. Savotiškai prieš du dešimtmečius įvykusį pučą „sutiko“ ukmergiškiai menininkai. Jie, ketinusiems užgrobtį valdžią pučistams
pastatė paminklą. Ant kartoninio postamento užmovė neandartaliečio biustą.
Prieš 20 metų, rugpjūčio 19 dieną, buvusią SSRS sukrėtė žinia – Maskvoje įvyko pučas, kurio metu nuo valdžios buvo nušalintas SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas. Valdžią užgrobė GKČP (Valstybinis ypatingosios padėties komitetas), norėjęs panaikinti M. Gorbačiovo reformas ir buvusią sovietų sąjungą nublokšti į praeitį. Tačiau pučas truko neilgai – jau po poros dienų jis baigėsi.
Šis įvykis turėjo atgarsį ir Lietuvoje – nors šalis jau buvo nepriklausoma, tačiau čia vis dar buvo dislokuoti SSRS kariniai daliniai. Tuo metu dalis šalies gyventojų dar bijojo, kad kariškiai vėl negrąžintų savo valdžios Lietuvoje. Tuo metu kiti rengė įvairias akcijas prieš okupantus.
Keletas Sąjūdžio aktyvistų prasidėjus pučui nutarė pajuokauti. Tuometinių Kultūros rūmų dirbtuvėse, dabartinis savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Julius Zareckas bei tuometis Dailės mokyklos direktorius Audrius Žilėnas iš mokyklos paėmė neandartaliečio biustą (tuomet tokie biustai buvo naudojami mokomajame procese) ir pastatė jį priešais Kultūros rūmus esančiame skvere. Norint pabrėžti, kam skiriamas „paminklas“ po biustu pakabino užrašą – „Члену ΓΚЧП“ (GKČP nariui).
Biustas aikštelėje prastovėjo keletą valandų. Žmonės, pamatę stovinti biustą – šypsojosi. Tačiau po kelių valandų jį kažkas nuėmė. To meto įvykio liudininkai prisimena jog į savivaldybę paskambino kariškiai ir liepė biustą nuimti, kitaip pažadėjo į miestą įvesti ginkluotus kareivius.
J. Zareckas pasakoja, kad tomis dienomis susvyravo ir tikėjimas sovietinės kariuomenės galybe. Keliems sąjūdiečiams važiuojant į Jonavą, kur buvo derinama Sąjūdžio veikla pučo metu, prie įvažiavimų į pagrindinį kelią stovėjo karinės tanketės. Bet buvo pastebėtos kelios sugedusios, tempiamos karinės mašinos. Tada ir pasimatė, kad ši kariuomenė iš tikro yra silpna.
Galima prisiminti, kad pučo dieną į Sąjūdžio būstinę paskambino susirūpinęs žmogus ir pranešė, kad prie karininkų namų tarp Deltuvos ir Kauno gatvių stovi ginkluoti kareiviai ir šiuos namus saugo. Tačiau nuvykus į vietą kareivių nerasta.
Po nepavykusio pučo okupantai pasitraukė iš Lietuvos radijo ir televizijos pastatų. Jie, pasitelkus sovietų kariškius, buvo užgrobti Sausio 13-osios įvykių metu. Tačiau daugumos lietuvių požiūris į Sovietų Sąjungą jau buvo pasikeitęs – okupantų baimės buvo beveik nelikę.
vilkmerge.lt
Wikipedia.org – Stefan Scheer nuotr.
