Jau ne vieną kartą esu save sugavęs su tokia gilia mintimi, kad jeigu prekės mūsų vaikams iš tiesų būtų tik vaikams, tai suaugusiems netektų tiek laiko praleisti su savo vaikais. O jeigu rimtai, tai ar esate atkreipę dėmesį, kad labai daug prekių vaikams yra jau tokios, kuriomis būtų galima žaisti ir suaugusiems. Vaikai ir jaunimas yra iš naujosios technologijų kartos, ir sugeba žymiai geriau ir efektyviau susidoroti su iškylančiomis technologinėmis problemomis, negu suaugusieji.
Ne veltui yra sakoma, kad vaikai yra žymiai imlesni už suaugusiuosius, bet ar nėra keista, kad pamplys, išmoksta valdyti distanciniu pulteliu aerodinamikos šedevrą, motorinį malūnsparnį žymiai geriau, negu jo tėtis? Ir paklauskite savęs, ir manau, kad nepasiriksite, ir atsakysite teisingai, kad būtent tėčiui yra žymiai linksmiau su tuo skraidančiu malūnsparniu žaisti, negu tam vaikui.
Pasikeitė laikai, pasikeitė ir prekės vaikams, kas kažkada atrodė tik suaugusiųjų privilegija, dabar paliko „pilkojoje“ zonoje, kai ir jaunimas ir senimas gali vienodai linksmai leisti laiką virtualioje erdvėje, užsiimti brangiai kainuojančia veikla, ar netgi uždirbti pinigus. Prekės vaikams kaip ir prarado savo apibrėžimą, na, neskaitykime tų, kurios liko mūsų mažiesiems vaikams, kurie dar tokie maži, kad tiesiog apart kaladėlių, nelabai ką kitą ir tesupranta. Visi vyresni, jau išaugę iš kaladėlių ir lėlių amžiaus, yra asocializuoti kompiuterių maniakai, kitaip ir nepavadinsi, ne veltui per televizorių žinomas GSM tiekėjas reklamuoja, kad iš rankų neina išpešti išmaniojo mobiliojo telefono, reklamuoja, kad tai yra prekė vaikams, ir reikia sau naują prekę nusipirkti, o vaikui pigesnę, bet irgi naujųjų technologijų prekę.
Technologijos keičiasi neįtikėtinu greičiu, ir kartais, na, gal ne kartais, o tiesiog beveik visada, mes, suaugę, tiesiog atsiliekame nuo technologijų spartaus kitimo, o štai jaunimas, kaip tik ir sugeba žengti koja kojon su technologijomis, kas ir iššaukia tą tokį nesusipratimo jausmą kad tos prekės, kurios buvo tik suaugusiems, dabar jau yra ir prekės mūsų vaikams, ir kad jie lygia dalimi su mumis gali tomis prekėmis džiaugtis, žaisti, lengvinti savo gyvenimą, kuris, mano pastebėjimu, ir taip yra be galo lengvas, jeigu neįskaičiuosime tų savo pačių susikurtų psichologinių disfunkcijų ir barjerų kūrimo.
Kuo daugiau jaunimas pasineria į suaugusiems skirtų technologijų pasaulį, kuo anksčiau susipažįsta su naujosiomis technologijomis, tuo greičiau jie praranda gebėjimą tinkamai socializuotis ir bendrauti. Juk vyresnio amžiaus žmonės, jau savo persiauklėjimo ir prisitaikymo gyvenimo etapus praėjo, jau yra išmokę bendrauti akis į akį, o ką darys tas jaunimas, kuris nuo savo išmaniųjų telefonų nenulipa, negali atsiplėšti nuo savo veidaknygės, kai visas gyvenimas sukasi apie tuos išmaniuosius įrenginius, ir visos tos prekės vaikams, ar geriau sakyti prekės suaugusiems, tiesiogine prasme žaloja jų psichiką ir griauną dar jauną nesusiformavusią asmenybę. Ši riba tarp prekių vaikams ir suaugusiems yra tokia plona, kad net sunku ir įžiūrėti ją, bet, dabar yra toks laikmetis, ir mes nieko negalime su tuo padaryti.
PR
