Nenumaldomai artėja pavasaris, o kartu – ir daugumos labai laukiamas „didysis sprogimas“ gamtoje. Įdomiosiomis botanikos žiniomis apie tikruosius pavasario pranašus, jų ypatybes ir auginimo sąlygas su mumis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai.
Botanikos soduose, žmonių darželiuose ir natūralioje gamtoje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemerais (iš gr. ephemeros „vienai dienai“: ephiêmi „siųsti, uždėti“, hēméra „diena“), vok. ephemer – „trumpalaikis, praeinantis“). Tai – visame pasaulyje paplitę, trumpai gyvenantys vienmečiai augalai, pražystantys bei subrandinantys vaisius per itin trumpą vegetacinį laikotarpį, po kurio apmirštantys. „Efemerai suklesti tik tais metais, kai yra daug kritulių ir drėgmės. Daugiausia jie auga smiltynuose, stepėse, dykumose, mūsų klimatinėje zonoje efemerų savaime auga gerokai mažiau rūšių, tačiau nemažai yra introdukuotų, auginamų darželiuose (eritroniai, scylės, žydrės, sniegžydrės, eleborai (čėrai), erančiai ir dar daug nuostabių gėlių)“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo vyr. kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Akyliausiems pasiseka pamatyti nuostabiąsias ankstyves
Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje yra mažas, smulkus (vos 2–5 cm aukščio) augalėlis – pavasarinė ankstyvė (Erophila verna). Ji auga beveik visur, kur yra bent menkiausias tarpelis plikos, lengvesnės žemės – pakelėse, dykvietėse, daržuose, gėlynuose, pasėliuose. „Dėl to, kad augalas smulkus, lapeliai išsidėstę skrotele prie pat žemės, stiebeliai siūliški, o žiedeliai – irgi smulkūs (kaip ir daugelio bastutinių šeimos augalų), balti – dažnas šio augalėlio nė nepastebi. Jei kas netingi pasilenkti ar priklaupti, pamato nuostabaus grožio bene pirmuosius pavasarinius žiedelius“, – apie pavasarines ankstyves pasakojo K. Obelevičius. Žydėti ankstyvės pradeda jau kovo mėn. Kovo pabaigoje jos subrandina sėklas, o birželį jų vegetacija jau būna pasibaigusi.
Ankstyvieji pavasariniai augalai stengiasi kuo greičiau iškelti savo žiedus ir žiedynus į saulę, kol dar nesužaliavę aplinkiniai žoliniai augalai, medžiai ir krūmai. Daugelis efemerų ima žydėti dar net neišskleidę savo lapų, juos išaugina vėliau, jau augalams žydint arba peržydėjus (pvz., ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), plačialapis (Petasites hybridus) ir pilkalapis (Petasites spurius) šaukščiai). Kiti – žydėjimo metu turi senuosius, pernykščius peržiemojusius lapus, o po žydėjimo arba jo metu augina naujus lapus, pavyzdžiui, triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Visgi didžioji dalis pavasarinių augalų į saulę kelia savo lapuotus stiebus su nuostabiausio grožio žiedais.
Kviečia būti atsakingiems
Skuba užkariauti naujas teritorijas
Balandžio–gegužės mėnesiais pakelėse galime pastebėti ir mažas aukso spalvos „saulutes“ – ankstyvojo šalpusnio (Tussilago
Vis labiau šylant orams, keičiasi pavasarinių augalų kilimai – žydi vis daugiau ir vis įmantresnių spalvų bei formų augalai – rūteniai, švitriešiai, purienos, pipirlapės, plautės, vištapienės ir dar daug kitų augalų.
Nuo auskarėlių iki plaučių ar ylalapių
Ankstyvąjį pavasarį praneša lazdynas
Žvilgsnį keliant aukščiau, pavasarį pranašauja ne tik gėlės, bet ir krūmai bei medžiai. Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje pražysta liaudyje „kačiukais“ vadinamosios parastosios blindės (Salix caprea). „Šis augalas gali užaugti tiek krūmu, tiek nedideliu medžiu. Dirvai ir augimo sąlygoms blindė nereikli, tačiau geriau auga ir gausiau žydi atvirose saulėtose vietose. Augalas atsparus šalčiams ir sausroms, auga sparčiai, gerai dauginasi atžalomis. Blindė gyvena apie 60 metų. Dekoratyviniuose želdynuose populiarūs medeliai svyrančiomis šakomis, kuriuose įskiepytos: ‘Kilmarnock’ ir ‘Weeping Sally’ blindės veislės“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus Dendrologijos sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.
Kaip anksčiausiai pražystantį savaiminės Lietuvoje dendrofloros augalą dr. A. Malakauskienė įvardijo paprastąjį lazdyną (Corylus avellana). Anot specialistės, pagal paprastojo lazdyno žydėjimo pradžios laiką yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia. „Paprastai Lietuvoje gali pradėti žydėti kovo ar balandžio mėnesiais, prieš sprogstant lapams, bet vidutinė žydėjimo pradžios data – apie kovo 23 d. Gelsvai rudi žirginėliai – tai kuokeliniai (vyriškieji) lazdyno žiedynai. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai, palyginus su žirginėliais, yra labai maži – iš pumpuro išlindusios kelios ryškiai purpurinės 2–3 mm purkos“, – pasakojo dr. A. Malakauskienė.
Kalbėdama apie pavasario pranašus, dr. A. Malakauskienė pasakoja ir apie švelnųjį hamamelį (Hamamelis mollis) bei tarpinį hamamelį (Hamamelis x intermedia). Iš Vakarų ir Vidurio Kinijos kilęs švelnusis hamamelis žydi kovo pradžioje (kartais pradeda žydėti ir vasarį). Tokį vardą šis krūmas gavo dėl minkštais pūkeliais pasidengusių jaunų šakelių ir lapų. Švelnusis hamamelis užauga iki 10 metrų krūmu arba medeliu. Šis augalas bijo didelių šalnų. Tarpinis hamamelis užauga apie 3–4 m aukščio vazos formos krūmu. Žydi labai anksti pavasarį (vasario–kovo mėnesiais). Žiedai kvapnūs. Rudenį lapai būna ryškiai geltoni.
Kovo pabaigoje – balandžio mėnesį pražysta ir geltonžiedė sedula (Cornus mas). 5–9 m aukščio krūmu arba medeliu augančios sedulos kaulavaisiai valgomi, juose daug vitaminų, jie subręsta apie spalio mėnesį ir skaniausi būna po pirmų šalnų, kai ima byrėti nuo krūmo. Geltonžiedė sedula auga gana lėtai, negausiai plinta šaknų atžalomis. Šis augalas gali gyventi 100–150 metų. „Geltonžiedė sedula yra vidutiniškai reikli dirvožemiui, mėgsta šviesą, atspari sausroms, vėjuotose vietose žiemą apšąla. Kad augalas vestų vaisius, reikia pasodinti bent du augalus, nes ši sedula yra kryžmadulkė. Auginant galima genėti ir formuoti krūmą pagal savo reikmes. Lietuvoje patartina auginti kultūrines stambiavaises veisles ‘Butyločny’, Kara Zogal’, ‘Ispolinskij’ ir kt.“, – patarė dr. A. Malakauskienė.
Kaip ir geltonžiedė sedula, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje žydi ir daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum). Šis augalas natūraliai paplitęs Šiaurės Kinijoje, Rytų Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Rytų Mongolijoje. Tai – vasaržalis 0,5–2 m aukščio krūmas, žydintis 2 cm skersmens šviesiai rausvais žiedais. Anot specialistų, augalas yra atsparus šalčiui, gerai auga rūgščios durpės, normalaus drėgnumo dirvožemyje. ‘April Dawn’ ir ‘April Snow’ veislės pasižymi puošnesniais žiedais.
VDU Kauno botanikos sodas
Dr. Astos Malakauskienės, Indrės Lukšytės, Kęstučio Obelevičiaus, Wikipedia nuotraukos