Kelerių pastarųjų metų prekybos ūkiniais gyvūnais valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad nors pažeidimų prekiaujant stambiaisiais ūkiniais gyvūnais mažėja, tačiau aktualūs išlieka prekybos avimis ir ožkomis taisyklių įgyvendinimo klausimai. Kokie yra pagrindiniai prekybos ūkiniais gyvūnais reikalavimai aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
Pirkti tik paženklintą gyvūną
Viena dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria ūkininkai – tai neženklintų avių ir ožkų įsigijimas. Ūkininkas, įsigijęs neženklintą ožką ar avį ir norėdamas įregistruoti gyvulį duomenų bazėje, negali pateikti registracijai būtinos informacijos apie gyvūno kilmę, sveikatos būklę bandoje ir pan. Negalėdamas užregistruoti gyvulio, ūkininkas negali jo apdrausti, parduoti ar gauti numatytas išmokas. Todėl, nutarus įsigyti avį ar ožką, reikėtų žinoti, kad Lietuvoje šių gyvūnų prieauglį būtina paženklinti per 6 mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš išvežant iš laikymo vietos (pavyzdžiui parduodant).
Avys ir ožkos ženklinamos įsegant po vieną dviejų dalių įsagą į abi ausis, o norint parduoti gyvūnus į kitas ES šalis – į vieną ausį segamas įsagas yra su individualiu numeriu, o į kitą ausį –įsagas, kurio viena dalis yra su mikroschema.
Įsigydami gyvūnus tiesiogiai iš ūkininko ar ūkininkų turguje, įsitikinkite, kad visi perkami gyvūnai suženklinti, t .y. turi įsagus ausyse.
Įsigyjant gyvūną ne Lietuvoje
Daugiausia problemų mūsų ūkininkams kyla įsigijus avių ar ožkų kitoje šalyje, pavyzdžiui Latvijoje ar Lenkijoje. Daugelis nežino, kad visi ūkiniai gyvūnai Europos Sąjungoje (ES) gali būti vežami tik su veterinarijos gydytojo išduotu dokumentu – veterinarijos sertifikatu. Toks dokumentas liudija, kad parduodamas (perkamas) gyvūnas kilęs iš sveikos bandos, jam atlikti būtini tyrimai dėl tam tikrų ligų ir kt. Šie prekybos ūkiniais gyvūnais reikalavimai yra priimti siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo ir galioja visoje ES. Reikalavimai gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo to, kokiais gyvūnais prekiaujama: veisliniais, skirtais skerdimui ar penimais. ES valstybės keičiasi informacija apie gyvūnų judėjimą iš vienos šalies į kitą informacine sistema, užtikrinančia gyvūnų judėjimo atsekamumą – TRACES. Šia sistema šalių veterinarinės kontrolės institucijos iš anksto gauna pranešimus apie atvyksiančias gyvūnų siuntas ir elektroninius gyvūnų sertifikatus.
Pirkdami gyvūną ne Lietuvoje, pas pardavėją turite prašyti gyvūnui ar gyvūnų siuntai (jei perkate kelis gyvūnus) išduoto veterinarijos sertifikato, kurį išrašo vietinės veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas.
Kodėl svarbu laikytis reikalavimų
Gyvūnų įsagai arba veterinarijos sertifikatai – tai gyvūnų dokumentai, kuriuose sukaupta visa jų įregistravimui būtina informacija apie sveikatos būklę bandoje, atliktus tyrimus ir pan.
Kartais gali atrodyti gerokai paprasčiau ir pigiau įsigyti neženklintą gyvūną ar gyvūną be veterinarijos dokumentų, tačiau reikėtų atminti, kad be šios informacijos užregistruoti gyvūną faktiškai neįmanoma, o per nustatytą laiką negalint nustatyti gyvūno kilmės ir atsekamumo, o tuo pačiu ir jo sveikatos būklės, toks gyvūnas gali būti sunaikintas, neatlyginus ūkininkui patirtų nuostolių. Be to, gyvūno laikytojams už tyčinius teisės aktų reikalavimų pažeidimus gali būti taikomos ir kitos sankcijos.
Neženklintam gyvūnui nugaišus ar jį nugaišinus dėl ligos, jį įsigijęs ūkininkas negalės prašyti kompensacijų ar pasidalintini patirtus nuostolius su gyvūno pardavėju, nes dažniausiai įrodyti pirkimo–pardavimo faktą nėra jokių galimybių. Perkant brangų veislinį gyvūną, rekomenduojama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Daugeliu atvejų prekyba gyvūnais neatsiejama nuo gyvūnų transportavimo, todėl reikėtų nepamiršti ir gyvūnų gerovės reikalavimų vežimo metu, ypač kai kelionė trunka ilgesnį laiką.
