Nors ir ilgai džiaugėmės gražiu šių metų rudeniu, bet atėjo ir darganotų orų sezonas. Kartu su šiuo sezonu padaugėjo sergančių peršalimo ligomis, viršutinių kvėpavimo takų katarais, slogomis ir sinusitais.
Apie sinusitą
Sinusitas – tai sinusus (ančius) išklojančios gleivinės uždegimas, kurį sukelia alergija, virusinė, bakterinė ar grybelinė infekcija. Ūminį ančių uždegimą dažniausiai sukelia įvairios bakterijos, bet jis gali būti virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Lėtinį sinusitą (ypač skruostikaulio sinusų) neretai sukelia dantų infekcijos.
Peršalus pabrinkusi gleivinė uždaro įeigas į ančius, todėl oras iš sinusų rezorbuojasi į kraują ir sinuse susidaro vakuumas, sąlygojantis neigiamo slėgio susidarymą, dėl kurio skystis iš gleivinės kraujagyslių pradeda skverbtis į veido antį. Sinusus užpildo skystis, ir susidaro palanki terpė daugintis bakterijoms, su kuriomis kovoja baltosios kraujo ląstelės – leukocitai: vystosi uždegimas. Tiek lėtinio, tiek ūminio sinusito metu uždegimo požymiai panašūs: bendras negalavimas, sunku kvėpuoti pro nosį, kyla skausmas sinusų srityje. Karščiavimas ir šaltkrėtis rodo infekcijos paūmėjimą arba išplitimą. Nosies gleivinė būna paraudusi ir paburkusi, iš nosies gali pasirodyti geltonų išskyrų. Sinusitas diagnozuojamas apžiūrėjus LOR gydytojui, atlikus sinusų rentgenogramą ar kitus tyrimus.
Sinusitu neretai serga asmenys, kurių pažeista imuninė sistema: tai sergantieji cukriniu diabetu, gydomi chemoterapija ar spinduliais nuo onkologinių ar kraujo ligų (leukemijų ar limfomų, mielominės ligos), sergantys AIDS.
Kaip įveikti paprastą sinusitą, jei nėra kitų negalavimų?
Dieta:
• venkite pieno produktų, ypač pieno, nes jis padidina gleivių gamybą, o kartu ir slėgį sinusuose;
• nevartokite alkoholio – jis taip pat sąlygoja gleivių hiperprodukciją bei jas sutirština. O alus gali sustiprinti galvos skausmus;
• venkite aštrių prieskonių, nes jie blogina žarnyno peristaltiką, o tai turi įtakos nosies užgulimui.
Aplinka:
• venkite prirūkytų patalpų, nes dūmai dirgina gleivinę, sustiprėja skausmas bei nosies užgulimas;
• venkite įvairių dulkių, kurios veikia taip pat, kaip ir dūmai.
Medikamentinės priemonės:
Jomis stengiamasi pašalinti susikaupusį ančių ertmėse sekretą ir kovojama su infekcija.
• garų inhaliacijos – į verdantį vandenį įdėkite mentolio ar eukalipto lapų aliejaus ir įkvėpkite šiuos garus. Šilti garai suskystina gleives ir jos geriau nuteka;
• dekongestantai – vaistai, sutraukiantys nosies gleivinės kraujagysles (dėl to sumažėja sekrecija);
• preparatai, skirti bakterijoms sunaikinti;
• purškiami į nosį gliukokortikoidai. Šie preparatai mažina uždegimą, mažėja sekrecija;
• netradicinės medicinos priemonės: homeopatiniai preparatai ir akupunktūra, kuri ypač efektyvi lėtinio sinusito metu, nes sumažina nemalonius simptomus;
• chirurginės priemonės naudojamos tada, kai neefektyvios aukščiau minėtosios. Visos medikamentinės priemonės yra skiriamos gydytojo ir vartojamos, laikantis nurodymų.
Apie lašus į nosį
Labai dažnai savo darbe susiduriu su pacientais, kurie kreipiasi į gydytoją-otorinolaringologą dėl to, kad ilgą laiką vartoja lašus į nosį, bet nosies užgulimas niekaip nepraeina.
Gerbiamieji, šie ilgo veikimo lašai į nosį (įvairūs sanorinai, galazolinai ir kt.), kurie parduodami be recepto, yra didžiausias nosies priešas. Jų negalima lašinti į nosį ilgiau, kaip 2-3 dienas, nes jie išgraužia nosies gleivinę, sunaikina nosies gleivinės virpamuosius plaukelius ir paralyžiuoja smulkiąsias nosies kraujagysles. Ilgai lašindami šiuos lašus į nosį, rizikuojate, kad nosis taip ir liks užgulta visą gyvenimą arba reikės ilgo gydymo, kad kvėpuotumėte per nosį laisvai, o gal net ir operacijos.
Apie antibiotikų vartojimą
Dar Antikos laikais gydytojai pastebėjo, kad tinkamai vartojamas vaistas gydo, tačiau netinkamos jo dozės, vartojimo dažnumas ar kiti faktoriai gali pakenkti.
Turiu omenyje Lietuvoje per dažnai vartojamus vaistus – antibiotikus. Tai galingi preparatai, naikinantys organizmo bakterijas ir neleidžiantys joms daugintis.
Vartoti antibiotikus, sergant gripu ar virusų sukeltomis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, yra beprasmiška. Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl skiriami gydyti jų sukeltoms ligoms. Neskubėkite pradėti vartoti antibiotikų, ypač tada, kai būklė nėra sunki. Nesigydykite antibiotikais savarankiškai, juos gali paskirti tik gydytojas. Kadangi antibiotikų naudojama per daug, vystosi bakterijų atsparumas jiems. Kitą kartą esant rimtai ligai, antibiotikai gali ir nebepadėti.
Džiugi žinia ta, kad nuo 2016 m sausio 1 d. šeimos gydytojai bus skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą visiems 2-7 metų vaikams, susirgusiems ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tokia praktika padėtų gydytojams nuspręsti, ar gydymas antibiotikais vaikui yra tikrai reikalingas, ir neskirti tų vaistų be reikalo.
Linkiu visiems būti sveikais ir nepamiršti, kad nuo sveikatos apsaugos priklauso tik 10% žmogaus sveikatos, didžiąją sveikatos dalį sudaro gyvenimo būdas, aplinka ir paveldėjimas.
Žurnalo VILKMERGE.LT medžiaga
