Kultūros centro linijinių šokių kolektyvo „Visada“ trys šokėjos ir vadovė Egidija Merenanu dalyvavo Olandijoje Endhovene „World CDF“ organizuotame pasaulio čempionate. Šiame čempionate skirtingose amžiaus grupėse Egidija Merenanu ir Viktorija Sartanavičiūtė iškovojo pirmąsias vietas, Odeta Laukaitytė – ketvirtą, Irena Tijūnaitienė – šeštą.
Norint patekti į čempionatą reikia metus laiko rinkti taškus ir dalyvauti trijose tarptautinėse varžybose. Todėl ukmergiškės dalyvavo varžybose, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje. Kitą vertus, dalyvavimas čempionate brangus – reikėjo nusipirkti kelionės bilietus, apsimokėti už šešių dienų viešbutį, susimokėti starto mokestį. Todėl į čempionatus važiuoja tik reitingų lentelių viršuje esantys šokėjai. Arba į varžybas važiuoja užauginusios vaikus, turinčios finansų moterys. Tai jų laisvalaikio praleidimo būdas. Jos gali dalyvauti daugelyje varžybų, tačiau jos pasirenka tokias, kuriose mažai dalyvių. Tokios dalyvės automatiškai patenka į penketuką, nors varžybose ir užėmė paskutinę vietą, ir taip susirenka taškus.
E. Merenanu su I. Tijūnaitiene šoko tris dienas – prieš finalą teko įveikti atrankas su 17 dalyvių. O mergaitėms šokti teko tik vieną dieną.
Pasakodama apie Pasaulio čempionatą, E. Merenanu paminėjo, kad tai „reiškinys, nepanašus į jokias tarptautines varžybas“. Savaitę trunkantis čempionatas sulaukia daug dalyvių. Jeigu Lietuvoje varžybose būna 100 – 200 dalyvių, tarptautinėse varžybose 200 – 300 dalyvių, tai čempionate dalyvių daugiau kaip 500. Prasideda jis paradu, kuriame delegacijos žygiuoja su vėliavomis, skamba valstybių himnai. Čempionato nugalėtojai lipa ant pakylų, skamba nugalėtojų valstybių himnai.
Šokėjai gyvena tarsi uždarame pasaulyje – pasakoja šokėjų vadovė. Visi gyvena ir valgo vienoje vietoje. Visą laiką ukmergiškės buvo užimtos – „arba tu pats šoki, arba šoka kas nors iš lietuvių, estų, latvių – eini sirgti, arba šoka kažkas iš saviškių ir reikia padėti persirengti, arba vyksta naujų šokių pristatymas“, – pasakojo vadovė. Dieną šokama, vakare – vakarėlis, čempionatui pasibaigus – iškilminga vakarienė prie aštuonviečių stalų su žvakidėmis, dalyviai su vakariniais rūbais. „Ir visi šoka“, – šypsosi E. Merenanu. Todėl ir laisvalaikio nėra. Ukmergiškės miestą aplankė tik vieną dieną, bet ir tuomet nepasisekė – buvo labai blogas oras, pūtė stiprus vėjas.
Dalyvauti čempionate sugalvojo pati E. Merenanu. „Kol gali, reikia šokti, kad paskui nesigailėčiau“, – pasakoja pašnekovė. Todėl ji važiavo tik pašokti „savo malonumui“. Todėl ir pirmos vietos neplanavo. Tačiau pasisekė.
Kalbant apie teisėjavimą, E. Merenanu jį pavadino subjektyviu. Septyni teisėjai sprendžia kas geriau šoka. Konkrečių kriterijų nėra, todėl teisėjai aukštesnes vietas skiria savo mokiniams, tautiečiams. Nes jei teisėjas mokiniui skirs žemą vietą, mokinys pas tą teisėją nebesimokys. O viena pamoka užsienyje kainuoja ir 50 eurų.
Bet E. Merenanu pasisekė. Kaip ir kitiems lietuviams. Iš devynių čempionate dalyvavusių lietuvių šeši jų laimėjo pirmas vietas.
Paklausta kas toliau, E. Merenanu paminėjo, kad laimėjus pirmą vietą čempionate, įgyjama teisė rinkti taškus patekimui į žvaigždžių lygą. Tai paskutinė riba, kilti aukščiau nėra kur. Per tris metus tarptautinių varžybų dviejose šokių programose reikia iškovoti po tris pirmas vietas. Dvejos tokios varžybos arti – vienos Lietuvoje, antros – Latvijoje. Iki kitų važiuoti teks toliau.
Arvydas Pėšina
