Senas lietuviškas kaimas. Tai nuo didmiesčių nutolęs, archaiškas, tačiau sužalotas sovietinės praeities kaimas. Ir jo žmonės – paprasti, niekur neskubantys, dirbantys kasdienius darbus, švenčiantys savo šventes. Tokiame pasaulyje gyvena režisieriaus Lino Mikutos dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ herojus Jonas.
Tai filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Senąjį kaimą sutvertą Dievo, o ne žmogaus. Tokiame kaime gyvena Jonas, kuriam kaimiečiai dėl gandų apie jo neįtikėtiną jėgą davė pravardę „Jautis“. Tai žmogus, užstrigęs pasaulyje tarp degradacijos ir šventumo.
Netradicinis filmas pasakoja ir apie senąjį kaimą, kuris pamažu vis labiau nyksta. Jų vietoje palaipsniui įsitvirtina naujakuriai arba miesto gyventojai, atsiveždami savo kultūrą.
Filme bandoma parodyti ir paskutinę tradicinio lietuviško kaimo kartą. Nors kai kurie kaimo gyventojai negrįžtamai skęsta alkoholyje ir praranda gyvenimo prasmę, tačiau giliai širdyje jie vis dar saugo brangiausias vertybes – paprastumą ir stiprų ryšį su gamta.
Neseniai pradėtas rodyti filmas jau gavo tarptautinių apdovanojimų – operatorė Kristina Sereikaitė 2013 metais tarptautiniame Rusijos dokumentinių filmų festivalyje „Russia“ pelnė apdovanojimą, kaip geriausia kino operatorė. Filmas dalyvavo ir penkiuose kino festivaliuose.
Dokumentinio kino filmo „Dzūkijos jautis“ pristatymas ir susitikimas su jo režisieriumi Linu Mikuta Kultūros centre įvyks lapkričio 19 dieną 18 valandą.
Arvydas Pėšina
