Biodujos yra patraukios dėl jų naudojimo įvairovės. Jos naudojamos elektros energijos gamybai, šildymui, aušinimui, automobilių degalams ir kt. Biodujų gamybai naudojama daug žaliavų, susidarančių iš atliekų, todėl šios gamybos skatinimas ir plėtra nesukelia konflikto ir kainų kilimo maisto produktų ar pašarų rinkose. Europos Parlamentas akcentuoja biodujų gamybos naudą stiprinant Europos Sąjungos (toliau – ES) energetinę nepriklausomybę, taip pat mažinant dujų išskyrimą, kuris sukelia klimato kaitą. Yra daug būdų, kaip žymiai padidinti biodujų gamybos apimtis. Vienas iš jų – svarbiausių biodujoms gaminti žaliavų, tokių kaip gyvulių mėšlas, dumblas, atliekos ir netinkami maisto bei pašarų gamybai augalai, panaudojimas. Biodujos yra patrauklus energijos šaltinis, kuris prisideda prie tvarios ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos iniciatyvų skatinimo. Biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo, dumblo ir komunalinių, gyvūninių ir organinių atliekų sudaro galimybes įvairinti energijos šaltinius ir taip padidina energijos tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tvarumą, bei suteikia ūkininkams galimybę paįvairinti iš žemės ūkio veiklos gaunamų pajamų šaltinius alternatyviomis veiklomis.
Pagrindiniu biodujų gamybai skirtos žaliavos šaltiniu Lietuvoje yra gyvulių ir paukščių mėšlas. Didžiausią biodujų gamybos potencialą turintys kiaulių kompleksai pastaruoju metu modernizuojami ir plečiami. Todėl didžiausią perspektyvą statyti biodujų jėgaines turi stambūs ūkiai, naudojantys bekraikes gyvulių ir paukščių laikymo technologijas bei turintys didelius šiluminės energijos poreikius.
Biodujų jėgainėse perdirbus apie 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energetinė vertė – apie 300 mln. kWh. Iš tokiose jėgainėse perdirbtų atliekų galima auginti energetinius augalus, kurių biomasė tinka biokuro, biodegalų ar biodujų gamybai.
Tikslinga plėtoti biodujų gamybą iš gyvūninės kilmės šalutinių produktų, susidarančių skerdyklose, mėsinėse, odų perdirbimo įmonėse. Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse, esant dabartinei gamybos apimčiai, susidaro apie 60 tūkst. tonų gyvūninės kilmės atliekų, kurias galima perdirbti biodujų jėgainėse. Iš jų galima gauti apie 12 mln. m3 biodujų, kurių energetinė vertė siekia 70 mln. kWh.
Parama biodujų gamybai ir jėgainių statybai
Paraiškos pagal III krypties priemones bus renkamos kitais metais
Atkreiptinas dėmesys, kad kaimo verslininkai paramos pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikrai galės kreiptis kitais, 2011 metais. Kol bus paskelbtas naujas paramos paraiškų rinkimo etapas, turėtų įsigalioti priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, į galimų pareiškėjų sąrašą įtraukiant mažas ir vidutines įmones, veikiančias kaime. Pagal abi priemones, kaip ir iki šiol, paramos galės kreiptis biodujų gamintojai bei pareiškėjai, planuojantys įsirengti ar jau įsirengę biodujų jėgaines.
Šiuo metu pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pateikti projektai sparčiai vertinami Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, aiškinamasi jų pagrįstumas, ekonominis gyvybingumas, atitikimas privalomiesiems kriterijams. Siekiama užtikrinti, kad paramą gautų tik gerai parengti, gyvybingi projektai. Atlikus 2010 m. pateiktų projektų vertinimą, bus svarstoma, ar lieka lėšų papildomą paramos paraiškų rinkimą skelbti dar šiemet.
Primename, kad pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ didžiausia galima paramos suma vienam projektui iki 2010 m. gruodžio 31 d. negali būti didesnė kaip 1,7 mln. Lt, o vėliau, 2011–2013 metais, ne didesnė kaip 690 560 Lt. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų
Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai yra priskiriama gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija, nauja žemės ūkio technika, įranga, technologiniai įrenginiai, N ir O kategorijų transporto priemonės, infrastruktūra valdoje (keliai, vietinis vandentiekis ir kanalizacija, artezinių gręžinių įrengimas).
Finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 50 proc.; jauniesiems ūkininkams – iki 50 proc.; jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc.
Parama naujai įsteigtiems žemės ūkio veiklos subjektams neteikiama, išskyrus kooperatines bendroves (kooperatyvus).
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 2, 072 mln. Lt, o visam 2007–2013 m. laikotarpiui – 3, 453 mln. Lt, kai pareiškėjas nepriklauso partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei. Partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei didžiausia bendra gautos paramos suma 2007–2013 m. laikotarpiui negali viršyti 17, 264 mln. Lt.
Priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimui 2007–2013 m. laikotarpiui yra skirta 1 385 mln. Lt. lėšų, o 2010 metams – 274 mln. Lt. Iki 2010 liepos 9 d. šios priemonės finansinei paramai gauti pateikta 6 012 paraiškų, kuriose prašomos paramos suma siekia 907 mln. Lt. Pagal šią priemonę paramos gavėjams išmokėta 612 mln. Lt
Lengvatinė paskola