Ankstyvą birželio rytą mes – Ukmergės kultūros centro moterų choro “Žemyna” dainininkės drauge su vadove Neringa Valinskiene vykome į kultūrinę – pažintinę kelionę pajūrio link. Į Klaipėdą važiavome senuoju keliu, vingiuojančiu palei Nemuną.
Kelionės metu aplankėme Raudonės pilį ir jos bokštą, su linksmais nuotykiais kopėme į Seredžiaus piliakalnį… Choristė Daiva įdomiai pasakojo apie Smalininkų senąjį uostą ir pirmąjį prie Nemuno įrengtą vandens matavimo stotį, istorinius žmonių ir miestų susisiekimo kelius ir tiltus.
Smalsu buvo pamatyti ir senovinės technikos muziejų, kuriame sukaupta per 7 tūkstančius įvairių žemės ūkio, buities, amatų, technikos – automobilių, radijo, kino ir foto eksponatų.
Nuvykome į Vilkyškius, dar vadinamus mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šis miestelis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. – Žygimanto Senojo, Mažvydo laikų… Čia, po evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais jautriai sudainavome dainą“ Palaimink, angele”…
Pasivaikščiojome po Rambyno regioninį parką. Jame suradome ir savo “ūgį pasimatavome” su 170 metų skaičiuojančia, 18 kamienų turinčia, 32 metrų aukščio įvairiais mitais apipinta Raganų egle. Praėjusiais metais ši eglė Lietuvos medžio rinkimuose laimėjo pirmąją vietą, o Europos medžių rinkimuose iškovojo 10 – tąją.
Panemunės pažintinę kelionę baigėme įkopusios į Rambyno kalną. Šis kalnas – tarsi lietuvybės puoselėjimo simbolis, garsėjantis legendomis ir padavimais. Nuo jo atsivėrė didingas Nemuno grožis…
Mūsų pažintinė kelionė nusidriekė tolyn į Klaipėdą. Čia, su įvairių regionų etnografiniais ir folkloriniais ansambliais, liaudies instrumentų orkestrais, šokių kolektyvais ir chorais dalyvavome Lietuvos Vakarų krašto Dainų šventėje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Tradiciškai šventė prasidėjo Klaipėdos kariliono varpų sveikinimu ir smagia dalyvių eisena.
Per 6 tūkstančių dalyvių jūra, judėdama link Vasaros estrados, vieningai traukė lietuvių liaudies dainas, skanduotėmis pristatė atstovaujamus Lietuvos miestus. Mes, ukmergiškės, dainavome gerai žinomą M. Noviko dainą apie Ukmergę “Šilų gėlė”.
Vakarų krašto Dainų šventė prasidėjo dalyvių rimtimi ir susikaupimu – skambėjo St. Šimkaus “Lietuviais esame mes gimę”, V. Kudirkos “Tautiška giesmė”, Č. Sasnausko “Kur bėga Šešupė”…
Rimtį keitė trankios polkos, kanklėmis ir skudučiais atliekamos lietuvių liaudies melodijos, jaunųjų choristų ir senjorų atliekamos smagios dainos. Šventę nuspalvino ugnies šou ir senovinių automobilių paradas.
Visas renginys alsavo patriotiškumo dvasia.
Šventės pabaigoje į bendrą dainą įsiliejo ir žiūrovai – darniai ir pakiliai pušų viršūnėmis nuaidėjo lietuvių liaudies dainos: “Padainuosim mes sustoję’, “Ant kalno klevelis”, “Atskrend sakalėlis” ir kt.
Ši Klaipėdoje vykusi šventė – tai pagarba ir dėmesys Lietuvos istorijai ir jos kultūrai. Ji prabėgo lyg skambi Lietuvos Šimtmečio dainų šventės “Vardan tos…’ repeticija.
Ukmergės kultūros centro
moterų choro “Žemyna” informacija
