Nors desovietizacijos komisija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) pateikė rekomendaciją nukelti partizanui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje, visgi, panašu, šie sprendimai kol kas atidėti. LGGRTC laikosi pozicijos, kad kol Holokausto įvykiuose dalyvavusiam J. Krikštaponiui nėra panaikintas kario savanorio statusas, nukelti partizanui skirtą paminklinį akmenį būtų nekorektiška. Todėl centro vadovybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą.
Visgi desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas bei dėl paminklo nuėmimo kreipęsi pareiškėjai piktinasi šiuo LGGRTC vadovybės sprendimu ir mano, kad tai tėra bandymas vilkinti jautrų klausimą. Jų teigimu, nepaisant J. Krikštaponiui suteikto kario savanorio statuso, jo dalyvavimas Holokausto įvykiuose yra akivaizdus, todėl paminklinio akmens šiam asmeniui turėtų nelikti.
LGGRTC: norint nukelti paminklą, reikia panaikinti kario savanorio statusą
LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys informuoja, kad šį antradienį centras pasirašė kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, kuriuo prašoma panaikinti kario savanorio statusą J. Krikštaponiui. Pasak jo, šis kreipimasis parengtas dėl to, nes būtų nekorektiška nukelti J. Krikštaponiui skirtą paminklinį akmenį, kol jam vis dar yra pripažintas kario savanorio statusas.
„Antradienį pasirašėme kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Nes, nežiūrint to, kad komisija siūlė savivaldybei paminklą nukelti, Krikštaponiui yra suteiktas kario savanorio statusas, taip pat prezidento dekretu yra suteiktas policininko laipsnis. Tai manome, kad yra nekorektiška ir neteisiška nugriauti paminklą kariui savanoriui“, – Eltai sakė V. Lukšys.
„Jam neturėjo būti suteiktas kario savanorio statusas, jeigu būtų žinoma, kad jis dalyvavo žydų geto ir karo belaisvių naikiname“, – taip pat pažymėjo jis.
V. Lukšys atkreipia dėmesį, kad kario savanorio statusą asmenims suteikia LGGRTC oficialiai sudaryta komisija. Visgi, pasak jo, atimti šį statusą gali tik aukštesnė institucija.
„Įstatymas suteikia teisę centrui tik suteikti šį statusą – neleidžia jo panaikinti. Ir esant tokiai situacijai tik aukščiau esanti institucija gali tai padaryti“, – sakė jis.
Komisijos pirmininkas: kodėl pirmiausiai reikia panaikinti kario savanorio statusą – aš nesuprantu
Savo ruožtu desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas mano, kad kario savanorio statusas J. Krikštaponiui buvo suteiktas pagrįstai. Visgi, teigia komisijos pirmininkas, šiam asmeniui pagerbti skirto paminklo neturėtų likti dėl jo dalyvavimo Holokausto įvykiuose.
„Jis yra ir karys savanoris, ir teisingai apdovanotas prezidento, jeigu tai leidžia nuostatai, pulkininko laipsniu. Tačiau jis dalyvavo ir negeruose (Holokausto – ELTA) įvykiuose, todėl jam paminklai neturėtų būti statomi. Taigi, paminklas turi būti nukeltas. O kodėl pirma reikia panaikinti kario savanorio statusą – nesuprantu. Aš elgčiausi kitaip“, – sakė V. Karčiauskas.
V. Karčiauskas akcentuoja, kad partizanui suteiktas kario savanorio statusas yra niekaip nesusijęs su sprendimais nukelti jam skirtą paminklinį akmenį. Todėl jis mano, kad kario savanorio statusas J. Krikštaponiui galėtų būti paliktas, tačiau jam skirto paminklo Ukmergėje turėtų nelikti.
„Kadangi nenumatyta jokio mechanizmo panaikinti tą statusą, tai kas trukdo jį ir palikti. Kam čia kelti prokuratūrą, kam iš viso tą klausimą liesti. Dabar mes nagrinėjame kitą aspektą – jam yra pastatytas paminklas. Mes nediskutuojame, ar jam teisėtai, ar neteisėtai kario savanorio statusas suteiktas“, – pabrėžė jis.
Nors desovietizacijos komisija pateikė sprendimą dėl paminklinio akmens nukėlimo, tačiau galutiniai sprendimai – LGGRTC rankose, akcentuoja V. Karčiauskas.
„Šioje situacijoje komisija atliko darbą šimtų procentų. Ir daugiau, deja, ji negali nieko padaryti“, – sakė jis.
Komisijos pirmininkas neabejoja, kad LGGRTC vadovybė neturi abejonių dėl J. Krikštaponio dalyvavimo Holokausto įvykiuose, tačiau kodėl sprendimai dėl paminklinio akmens nukėlimo yra vilkinami, atsakyti negali.
„Kiek aš kontaktuoju su LGGRTC vadovais, tai jiems nekyla abejonių, kad buvo tokie nemalonūs įvykiai, juolab, kad viena iš pažymų yra pateikta LGGRTC, kuria rėmėsi komisija. Tačiau kodėl priimami tokie sprendimai, tai tik jie ir gali pakomentuoti. Aš sakau – šioje situacijoje aš elgčiausi kitaip“, – pabrėžė jis.
E. Zingeris: LGGRTC vadovas neatlaikė spaudimo
Savo ruožtu konservatorių frakcijai Seime priklausantis parlamentaras Emanuelis Zingeris buvo vienas iš pareiškėjų, pateikusių desovietizacijos komisijai prašymą nukelti J. Krikštaponiui skirtą paminklinį akmenį. Politikas akcentuoja, kad dėl J. Krikštaponio dalyvavimo Holokausto įvykiuose yra surinkti akivaizdūs įrodymai.
„Kitaip negu gėda šito dalyko pavadinti neįmanoma. Va toks ir yra Lietuvos apsidraudėlių pasaulis. Juk kalbama apie aiškius faktus ir apie žmogų, kuris visų pagrindinių Lietuvos istorikų nuomone yra karinis nusikaltėlis“, – Eltai teigė E. Zingeris.
„Aš, kaip pareiškėjas, esu priblokštas bandymų vis surasti kokį nors kablelį, kad atidėti klausimą. Jeigu klausimas nebus išspręstas, aš tikrai nedalyvausiu jokiuose Holokausto minėjimuose. Ir, aš manau, kad daugelis iš mūsų tuos minėjimus rugsėjo mėnesį aplenks, nes tai bus visiška veidmainystė iš Lietuvos valstybės pusės“, – sakė jis.
Parlamentaras mano, kad LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys neatlaikė tam tikrų visuomenės grupių spaudimo, todėl klausimą buvo nuspręsta vilkinti, pateikiant kreipimąsi Generalinei prokuratūrai.
„Aš matau spaudimo neatlaikymą. LGGRTC direktorius neatlaiko spaudimo, nors pats yra parašęs pažymas būtent apie šito žmogaus nusikalstamą veiklą. Tai kam reikia dar ir dar, ir dar, ir dar klausti prokuratūros ir prokuratūrą įvelti į baisių faktų nagrinėjimą. Tai nėra vakarietiškos pilietinės visuomenės standartų demonstravimas“, – savo nuomonę išsakė E. Zingeris.
ELTA primena, kad LGGRTC 2016 m. skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame tarnavo J. Krikštaponis vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais, galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
Birželio pradžioje Ukmergėje apsilankiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė paragino vietos valdžią pašalinti J. Krikštaponio paminklą. Pasak F. Kukliansky, garbinti žmogų, atsakingą už tūkstančių žydų nužudymą, yra nemoralu.
Praėjusį savaitgalį Nacionalinio susivienijimo valdyba kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę bei Lietuvos politikus, ragindami susilaikyti nuo bandymų pašalinti partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje.
Papildyta 2023 08 04:
Lietuvos gyventojų gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriui nepriimant sprendimo dėl Ukmergės mieste esančio paminklinio akmens partizanui Juozui Krikštaponiui nukėlimo, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) dar kartą ragina įstaigos vadovą kuo skubiau paminklą pašalinti.
„LŽB ragina LGGRTC imtis skubių veiksmų ir, vadovaujantis desovietizacijos komisijos rekomendacijomis, pašalinti paminklą J. Krikštaponiui iš Ukmergės miesto centro“, – nurodoma žydų bendruomenės pranešime žiniasklaidai.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Genocido centras laikosi pozicijos, kad kol Holokausto įvykiuose dalyvavusiam J. Krikštaponiui nėra panaikintas kario savanorio statusas, nukelti partizanui skirtą paminklinį akmenį būtų nekorektiška. Todėl centro vadovybė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą.
„J. Krikštaponiui yra suteiktas kario savanorio statusas, taip pat prezidento dekretu yra suteiktas policininko laipsnis. Manome, kad yra nekorektiška ir neteisiška nugriauti paminklą kariui savanoriui“, – Eltai liepos pabaigoje sakė LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
Lietuvos žydų bendruomenė kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą vertina prieštaringai. Pasak bendruomenės, tai atsakomybės nusimetimas, „LGGRTC, vietoje to, kad imtųsi konkrečių veiksmų ir pašalintų paminklą už tūkstančių nekaltų žydų žudynes atsakingam asmeniui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą. Tai – akivaizdus delsimas ir atsakomybės permetimas kitai organizacijai“, – pranešime nurodė bendruomenė.
Birželio pradžioje Ukmergėje apsilankiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paragino vietos valdžią pašalinti J. Krikštaponio paminklą. Pasak jos, J. Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas, o tai įrodo ir LGGRTC surinkti dokumentai.
„Pono Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas – tai įrodo to paties LGGRTC surinkti dokumentai ir pateikta pažyma. Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – bendruomenės pranešime žiniasklaidai cituojama F. Kukliansky.
ELTA primena, kad desovietizacijos komisija liepos pabaigoje pateikė LGGRTC rekomendaciją nukelti partizanui J. Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje.
Į tai reaguodama partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę bei Lietuvos politikus, ragindami susilaikyti nuo bandymų pašalinti partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje.
LGGRTC 2016 m. skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame tarnavo J. Krikštaponis vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais, galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
Papildyta: 2023 08 11
Administracinių ginčų komisijai apskųstas LGGRTC sprendimas atidėti klausimą dėl J. Krikštaponio paminklo likimo
Administracinių ginčų komisijai apskųstas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybės sprendimas kol kas atidėti paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui nukėlimo klausimą. Pareiškėjai komisijos prašo centro vadovybę įpareigoti apsispręsti dėl Ukmergėje pastatyto paminklinio akmens likimo.
Skundą pateikęs pareiškėjas Ronaldas Račinskas. Šiuo metu jis eina Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pareigas.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors centras buvo įpareigotas priimti sprendimą dėl paminklinio akmens pašalinimo ir turėjo tam aiškų terminą, buvo priimtas alternatyvus sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti J. Krikštaponiui suteiktą kario savanorio statusą.
„Nepaisant to, kad įstatymas imperatyviai nustato pareigą centro generaliniam direktoriui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priimti sprendimą, jis to nepadarė ir 2023 m. liepos 25 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo – centro 1997 m. (…) pripažinto kario savanorio teisinį statuso (po mirties) Juozui Krikštaponiui panaikinimo inicijavimo“, – rašoma kreipimesi į Administracinių ginčų komisiją.
Pareiškėjas mano, kad šis LGGRTC sprendimas yra neteisėtas. Taip pat kreipimesi pažymima, kad klausimas dėl paminklinio akmens J. Krikštaponiui nėra tiesiogiai susijęs su kario savanorio statuso panaikinimu.
„Šie klausimai gali būti sprendžiami atsietai ir sprendimas vienu klausimu niekaip neįtakoja sprendimo kitu klausimu“, – akcentuojama skunde.
Todėl pareiškėjas prašo komisijos LGGRTC motyvus, kuriais grindžiamas sprendimas atidėti J. Krikštaponio paminklinio akmens nukėlimą, pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.
Taip pat prašoma įpareigoti LGGRTC generalinį direktorių ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priimti sprendimą dėl J. Krikštaponiui skirto paminklinio akmens likimo.
„Tik noriu, kad tas sprendimas būtų priimamas ir nebūtų vilkinamas. Aš įsivaizduoju, kad yra įvairių interesų aplinkui. Kad ir kokį sprendimą priimtų LGGRTC direktorius, jis vis tiek bus kažkieno skundžiamas, bet norėtųsi, kad tas sprendimas būtų greičiau“, – Eltai sakė pareiškėjas R. Račinskas.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, LGGRTC laikosi pozicijos, kad kol Holokausto įvykiuose dalyvavusiam J. Krikštaponiui nėra panaikintas kario savanorio statusas, nukelti partizanui skirtą paminklinį akmenį būtų nekorektiška. Todėl centro vadovybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą.
ELTA primena, kad desovietizacijos komisija liepos pabaigoje pateikė LGGRTC rekomendaciją nukelti partizanui J. Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje.
Centras 2016 m. skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame tarnavo J. Krikštaponis vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais, galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
