2022 m. parengus ir pernai patvirtinus Veiksmų planą, numatantį Lietuvos piliakalnių apsaugos stiprinimą, jį vykdant jau atrinkti 138 reikšmingiausi piliakalniai, kuriems bus suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, dar dešimčių piliakalnių duomenys patikslinti Kultūros vertybių registre. Tokiu būdu netrukus bus išspręsta ilgus metus užsitęsusi problema – bešeimininkių ir ne visuomet atidžiai prižiūrimų piliakalnių statusas.
Teigiami pokyčiai pasiekti ir materialaus kultūros paveldo apsaugos srityje saugant XIX-XX a. Laisvės kovų atmintį – kultūros paminklais metų viduryje paskelbta 10 su jomis susijusių objektų, šiuo metu inicijuotas dar dešimties tokių objektų pripažinimas, iš kurių pusė jau sulaukė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimo (*objektų sąrašas – teksto apačioje).
Šie du klausimai praėjusią savaitę sulaukė institucinio dėmesio Vyriausybės kanceliarijoje, kurioje kartu su Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos atstovais buvo diskutuota apie pastarųjų metų požiūrio pokytį sprendžiant minėtus klausimus. Pasitarime konstatuotą sėkmingą Veiksmų planų dėl piliakalnių apsaugos ir Laisvės kovų objektų pripažinimo kultūros paminklais įgyvendinimą apibendrino Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė:
„Piliakalniai yra viena seniausių Lietuvos istorinio kraštovaizdžio dominančių, liudijančių Lietuvos valstybės kūrimąsi, svariai papildančių mūsų istorinį pasakojimą. Tai yra gausiai lankomi objektai, tačiau su geresne priežiūra traukos objektais galėtų tapti dar didesnė jų dalis. Suprojektavus ir įregistravus reikšmingiausių piliakalnių žemės sklypus, šie piliakalniai bus perduoti savivaldybėms patikėjimo teise, tokiu būdu nustatant už piliakalnių apsaugą atsakingas institucijas ir sukuriant sąlygas dėmesingesniam jų puoselėjimui“.
Didelė dalis piliakalnių, tarp jų ir šalies reikšmingiausi, iki šiol buvo nesuformuotuose sklypuose laisvoje valstybinėje žemėje ir neturėjo konkretaus už jų apsaugą atsakingo šeimininko. KPD jau patvirtino iš viso 138 piliakalnių, kuriems bus suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, sąrašą, taip pat per 2022-2024 m. laikotarpį bus patikslinti iš viso daugiau kaip 70-ies piliakalnių duomenys Kultūros vertybių registre.
Pasinaudodamos palankiais teisinio reglamentavimo pokyčiais nuo šių metų pradžios, didžioji dalis savivaldybių jau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamos rengiamuose žemės reformos ir žemėtvarkos projektuose kartu suprojektuoti ir 108 piliakalnių žemės sklypus. Nurodytus žemės sklypus planuojama suprojektuoti per 2024-2025 metus. Savo lėšomis savivaldybės finansuoja per 20 piliakalnių žemės sklypų formavimą.
Kaip senosios, taip ir modernios Lietuvos istoriją liudijančių objektų apsauga – dalis platesnių XVIII-osios Vyriausybės darbų istorinės atminties ir paveldo puoselėjimo srityje.
„Laisvės kovos primena sunkiausius ir labai reikšmingus modernios Lietuvos istorijos įvykius, kurių tinkamas atminimas ir susijusių objektų apsauga yra pagarbos duoklė kovojusiems ir žuvusiems už laisvę. Tai yra ir mūsų kaip valstybės ir visuomenės garbės reikalas, juolab matant tai, kad Laisvės kovų dalyviai yra tapę, o kartais ir fizinės jų atminimo vietos tampa priešiškų autokratinių režimų taikiniu. Džiugina tai, kad pelnytą kultūros paminklų statusą sparčiai įgyja vis daugiau naujų objektų“, – sakė premjerės patarėja G. Žaidytė.
Reikšmingiausių Laisvės kovas įprasminančių kultūros paveldo objektų pripažinimas kultūros paminklais įtrauktas į Vyriausybės nutarimu šį rugsėjį patvirtintą XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo 2024-2026 m. veiksmų planą.
Plane numatytos veiklos, kuriomis siekiama prisidėti prie Lietuvos visuomenės pilietinės savimonės ir patriotiškumo ugdymo, Laisvės kovų paveldo aktualizavimo. Iš viso Lietuvoje ir tarptautiniu mastu numatyta įgyvendinti 63 veiklas, įtraukiančias įvairias visuomenės ir amžiaus grupes.
* Naujausi objektai, dėl kurių gautas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas skelbti juos kultūros paminklais:
1. 1831 m. sukilėlių kapai, vad. Skerdimų, Majako kalnu, Ukmergės r. Dovydiškių k.
2. 1863-1864 m. sukilėlių kapai, Šilalės r. Riešketų k.
3. Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietė, Varėnos r. Kasčiūnų k.
4. Lietuvos partizanų vadavietė, Raseinių r. Daugėliškių k.
5. Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietė, Druskininkų sav. Liepiškių k.
Objektai, kurių skelbimą kultūros paminklais numatoma inicijuoti artimiausiu metu:
1. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio sodybos atmintina vieta, Kauno r. Prienų k.
2. Lietuvos partizanų ryšininkų Miknių sodyba, Radviliškio r. Minaičių k.
3. Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodyba, Radviliškio r. Balandiškio k.
4. 1863-1864 m. sukilimo Gudiškio mūšio vieta, Biržų r. Gudiškio k.
5. Antazavės šilo mūšio vieta, Zarasų r. Pakačinių k.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
