Ukmergės kraštotyros muziejus visuomenę pakvietė į Lietuvos kariuomenės dieną. Į ją atvyko atsargos karininkai, šauliai, sušaudytų Lietuvos Respublikos ministrų artimieji, su kariuomene susiję ar jai prijaučiantys ukmergiškiai. Lauke su technika įsikūrė „Miško broliai“.
Lietuvos kariuomenė pradėta kurti 1918 metų lapkričio 23 dieną. Šią dieną Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenę. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos.
Renginį pradėjusi Kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė į sceną, pirmiausia, pakvietė Šventupės kultūros namų ansamblį „Šventerečius“. Ne vienam minėjimo dalyviui ašaras išspaudė ansamblio atliekamos tėvynės ilgesio dainos, sukurtos tremtinių.
Ansamblį pakeitė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, perskaitęs pranešimą apie Lietuvos kariuomenės atkūrimą, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metų kovo 11-ąją.
Rajono meras Rolandas Janickas papasakojo apie paminklinio memorialo sušaudytiems ministrams projektą. Memorialas iškils Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva įkurtame parke pastatyti kryžiai partizanams, tremtiniams, Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Parke planuojama iki sekančių metų liepos mėnesio įrengti memorialą, kuriame bus pagerbti 17 Nepriklausomos Lietuvos ministrų, žuvusių nuo sovietinių okupantų. Memorialą planuoja įrengti istorinė grupė „Atmintis“, kurią sudaro žinomi šalyje žmonės, organizacijos, įstaigos.
Taip pat planuojama kitais metais, liepos mėnesį minint monsinjoro trečiąsias mirties metines, ne tik pastatyti paminklus, bet ir išleisti knygą, kurioje bus aprašyti paminklai. Ant kiekvieno paminklo numatyta įrengti aplikacijas, kurių pagalba besinaudojantieji išmaniosiomis technologijomis galės apie kiekvieną ministrą sužinoti daugiau.
Susirinkusieji čia pat galėjo aukoti ar paimti aukojimo lapus. Memorialo žuvusiems ministrams įrengimui reikės apie 50 tūkstančių eurų. Pritrūkus lėšų, paramą žadėjo savivaldybė.
Prisiminimais apie žuvusius ministrus dalijosi jų giminės, artimieji. Parodą „12-asis kilometras: 1941 – 1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Draučiūnaitė. Pasibaigus renginiui parodą galėjo apžiūrėti visi norintys.
Pasibaigus renginiui lauke nuaidėjo trys šautuvų salvės. „Miško broliai“ visus susirinkusius vaišino kareiviška koše.
Arvydas Pėšina
