Nuo balandžio 7 d. pakeistos kai kurios mėgėjiškos žūklės ir licencinės žūklės taisyklių nuostatos.
Per pastaruosius du dešimtmečius daugiau nei dešimt kartų sumažėjus Europinių ungurių ištekliams ir iškilus grėsmei šios žuvų rūšies išnykimui, patvirtintas Europos Tarybos reglamentas, nustatantis priemones ungurių ištekliams atkurti. Reglamente valstybės įpareigotos parengti nacionalinius ungurių išteklių atkūrimo planus ir imtis neatidėliotinų priemonių ungurių išteklių apsaugai.
Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija 40 procentų sumažino upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių verslinė žvejyba, sąrašą, o pavasarį – nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., uždraudė žvejoti ungurius gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Žvejams mėgėjams taip pat apribojama ungurių žvejyba – per parą bus leidžiama sugauti ne penkis, o tik tris ungurius.
Karpiai yra nevietinės, natūraliai Lietuvoje nesidauginančios žuvys, o kai kuriuose vandens telkiniuose netgi nepageidautinos dėl jų neigiamo ekologinio poveikio (karpiai konkuruoja dėl maisto ir erdvės su vietinėmis žuvų rūšimis – karšiais, lynais, padidina vandens drumstumą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuo šiol per parą bus galima sugauti ir daugiau negu 5 karpius, tačiau, kaip ir iki šiol, žvejo mėgėjo paros laimikio svoris ežeruose, upėse ir tvenkiniuose negalės viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg.
Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams mėgėjams paros laimikis padidintas iki 15 kg. Populiariausia jūroje – menkių žvejyba. Ištraukus šią žuvį iš 30 – 40 metrų gelmės dažniausiai sprogsta jos plaukiojimo pūslė, todėl sugauta ir paleista atgal į vandenį menkė neišgyventų, todėl neberibojamas ir leidžiamų gaudyti menkių dydis (iki šiol buvo 35 cm).
Pastaraisiais metais pagausėjo žiobrių. Vien Kuršių mariose verslinės žūklės metu šių žuvų kasmet pagaunama po 160 – 180 tonų, todėl nuo šiol neribojamas žiobrių sugavimas vienetais, bet laimikis neturi viršyti 5 kg. Iki šiol nuo balandžio 20 d. iki birželio 1 d. žiobrius buvo galima gaudyti tik įsigijus licenciją šių žuvų žūklei, o nuo birželio 2 d. – iki birželio 20 d. buvo draudžiama bet kokia žiobrių žvejyba. Dabar žiobrių žvejybos draudimo laikas prailgintas – nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d., tačiau kitu laiku žiobrius bus galima žvejoti be licencijų visose upėse, turint leidimą žūklei ir laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių.
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir toliau bus galima žvejoti be licencijų, tačiau, kaip ir anksčiau, nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti karšius. Šiuo laikotarpiu Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose sugauti karšiai turi būti nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį.
Siekiant išsaugoti ir gausinti lašišinių žuvų išteklius, Lietuvoje nuo 1998 metų vykdoma Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos programa, o nuo 2001 – Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programa. Pastaraisiais metais lašišų ir šlakių pagausėjo, tačiau padaugėjo ir juos nelegaliai gaudančių žvejų mėgėjų. Norint geriau apsaugoti į nerštą plaukiančias lašišas ir šlakius sudarytas 12-kos upių atkarpų, kuriose yra pagrindinės šių žuvų susitelkimo vietos, sąrašas. Šiose upių atkarpose nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. bet kokias žuvis žvejoti bus leidžiama tik įsigijus licenciją lašišų ir šlakių žvejybai. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., šiose upių atkarpose bus draudžiama bet kokia žūklė. Sudarytas lašišinių upelių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat bus draudžiama bet kokia žūklė. Kaip ir iki šiol, pasibaigus nerštui, nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., įsigijus licenciją, bus galima gaudyti lašišas ir šlakius. Licencija mėnesiui kainuoja 50 Lt, vienai dienai -10 Lt. Ir mėnesinė, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti 1 šlakį arba lašišą.
