Už Ukmergės rajono savivaldybės lėšas, skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti, LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai rugsėjo 29 d. dalyvavo išvykoje po Rokiškio kraštą.
Kelionės metu klubo narė Levanora Danylienė pasakojo vietovių, pro kurias važiavome, istorijas. Visi esame buvę Anykščiuose, daug ką matėme, girdėjome. Tačiau miesto pakraštyje esančio Šeimyniškėlių piliakalnio, pro kurį važiavome, istorijos nežinojome. Čia XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta. Joje Mindaugas apsigynė 1251 m. vidaus karo metu. Čia stovi du mediniai apžvalgos bokštai, sujungti galerija, įrengtas papilio kiemelis. Jame galima susipažinti su buvusios pilies istorija, apžiūrėti pilies maketą, archeologinių radinių pavyzdžius. Levanora pasakojo apie Svėdasų dvarą, ilgai jį valdžiusius Radvilas, apie Svėdasų apylinkėje gimusį Lietuvos rašytoją, spaudos darbuotoją, literatūros istoriką, kritiką, visuomenės veikėją, pedagogą, kunigą Juozą Tumą – Vaižgantą. Pasakojo, kad Kamajų kraštas turi ypatingą istoriją – 1905 m. Kamajai pasiskelbė Kamajų Respublika. Seniūnijoje šis istorinis faktas atgaivintas. Čia spalio pradžioje organizuojamos „Kuc kuc Kamajuos“ šventės. Atkuriamos Kamajų Respublikos sienos, organizuojami kermošiai, naudojama respublikos valiuta, o visa valdžia ir galios šventinėmis dienomis suteikiamos Kamajų Respublikos prezidentui. Kamajuose gyveno ir čia palaidotas lietuvių dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas.
Rokiškyje prie bažnyčios mus sutiko gidas Evaldas Masteikis, LPS „Bočiai“ Rokiškio bendrijos pirmininkas Vincas Zinka, kiti bendrijos nariai. Kartu su jais dalyvavome ekskursijoje po šv. apaštalo evangeliko Mato bažnyčią, Rokiškio dvaro rūmus – krašto muziejų. Bendravome edukaciniame užsiėmime „Sūrio kelias“.
Tris valandas pabuvę Rokiškyje, ir daug sužinoję, išvykome į Ilzenbergo dvarą. Čia daugelis iš mūsų atvyko pirmą kartą, todėl atidžiai dairėmės aplinkui. Kaip sake Evaldas, dvaro parkas, visa teritorija apima apie 20 hektarų. Dvaro istorija prasidėjo 1515 m., kai vokietis baronas Berndtas fon Kersenbrokas prie Ilgio ir Apvalaso ežerų įkūrė Ilzenbergo dvarą. Vokiškai dvaro pavadinimas Ilsen berg reiškia Ilzės kalną. Pavadinimas prigijo. Vaikščiojome po skulptūrų parką, kurio tema „Meilė. Harmonija. Dvariškumas“, aplankėme Meilės salą. Čia pat stovi Lietuvos sienos riboženklis. Buvusi dvaro liuteronų bažnyčia stovi Latvijos teritorijoje. Ilgio ežerą kerta valstybinė siena. Apžiūrėjome XVII a. švediškų patrankų kopijas. Gidas pasveikino mus atvykusius privalomu šūviu. Atstatyti visi akmens mūro statiniai (oficina, amatų namas, pirtis, arklidės, tvartas, svirnas, rūkykla), restauruotas rūmų eksterjeras, įrengtas prabangus klasicistinio stiliaus rūmų vidus, sutvarkyti autentiški XVIII a. skliautiniai rūsiai. Evaldas pateikė mums tiek daug informacijos, kurią sunku pakartoti, tai reikia pamatyti ir išgirsti.
Dvaro šeimininkas Vaidas Barakauskas yra pirmasis Lietuvoje sutvarkęs dvaro parką, rūmus privačia iniciatyva ir lėšomis. Dvaro ūkis yra toks vienintelis Baltijos šalyse, sugebantis save pilnai išlaikyti. Čia vystoma augalininkystė, sodininkystė, gyvulininkystė, paukštininkystė.
Rokiškyje nuoširdžiai padėkojome E. Masteikiui už puikiai pravestą ekskursiją, atsisveikinome ir vykome į susitikimą su Rokiškio bendrijos bočiais. Pasveikinome vieni kitus Pagyvenusių žmonių dienos proga. Rokiškėnai dėkojo mums už atvykimą, nes mūsų dėka įvyko šventė. Mūsų klubo pirmininkas Valmantas Naraškevičius, Garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė dėkojo už suteiktą progą susitikti. Koncertavo klubo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. V. Naraškevičius). Bendrai dainavome, šokome.
Paskutinis aplankytas objektas – Salų dvaras. Dvaras ir parkas yra Dviragio ežero salos krante. Nuo 1567 m. Salos priklausė Radviloms. 1806 m. dvarą nusipirko italų kilmės didikai Marikoniai. Rūmų statyba pradėta XVIII a. pabaigoje, iki 1855 m. buvo sukurtas visas dvaro sodybos ansamblis. Istorija šiam dvarui, kaip ir kitiems Lietuvos dvarams, buvo negailestinga. Dvaro vidus buvo pertvarkomas tuo metu buvusių šeimininkų, neišliko nei vieno autentiško baldo. Dvaro rūmai priklauso Rokiškio savivaldybei, juos prižiūri Kamajų seniūnija. Gidė vedžiojo po dvarą ir pasakojo jo istoriją, minėjo kalbotyros mokyklą, vykstančius koncertus, stovyklas. Salų dvare filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“. Dabar dvaro trečdalis yra išnuomotas Rokiškio tautodailininkams. Gidė vis minėjo, kaip tautodailininkų vadovė Birutė Dapkienė rūpinasi baldais, paveikslais, organizuoja parodas, ruošiasi įkurti meno galeriją. Tačiau pastato remontas kelia problemų, nes tai yra kultūros paveldo objektas. Jame planuojant atlikti net kosmetinį remontą kiekvieną darbą tenka derinti su paveldo specialistais.
Iš dvaro išvykome jau sutemus. Rokiškyje atsisveikinome su V. Zinka, dėkojome už malonų priėmimą. Kelionės namo metu prisistatė nauji klubo nariai, kalbėjo su mumis važiavusi Ukmergės bočių bendrijos pirmininkė Vaidutė Sakolnikienė, dainavome. Nors ir pavargę, tačiau buvome patenkinti išvyka.
Ačiū Ukmergės rajono savivaldybei už skirtas lėšas.
Janina Badokienė
