Kodėl balandžio 1 dienos vakarą Apryliaus šventės švęsti susirinko Ukmergės literatų draugijos nariai pas gerbiamą poetę Zuzaną Stunžėnienę? Taigi poetė pasiūlė rimtą ir elegišką poezijos mūzą šiek tiek prajuokinti, praskaidrinti savotišku pavasariniu pokštu.
Kažkokie remontininkai, su pretenzijomis užsukti namui vandenį, ne juokais išgąsdino poetės namo laiptinės gyventojus. Žinoma, ir besirenkančius į vakarą literatus, nes visi pasiruošė laukti santechnikų, kurie žadėjo užsukti vandenį. Ačiū Dievui, tai buvo originalus pokštas. Vanduo arbatinuke užvirė, literatai susėdo prie stalo rimtam pokalbiui. Žinoma, intrigos esmė buvo pats Ukmrgės literatų susiėjimo draugėn faktas, tarsi nukėlęs į pokario laikus su užtemdytais langais bei žibalinių lempų šviesomis… Degė elektros lemputės poetės Zuzanos svečių kambaryje…
Į vakarą su savo naujomis eilėmis ir mintimis apie kūrybą atėjo poetai Albinas Kuliešis, Zita Butkutė (literatų draugijos pirmininkė), želviškis Antanas Guzelis su žmona Laima, Rita Rakauskaitė, fotografas Stasys Pulkauninkas ir porzininkas Kęstutis Česnaitis. Mūza nuo užsitęsusio sąstingio vėl buvo pažadinta.
Lyrikos ir pokalbių užteko – ir jaunimas, ir vyresnioji karta surado bendrą interesą. Vakaro metu poetai pasiklausė originalių klasikos tekstų: skambėjo Ad. Mickevičiaus „Meilės sonetai” (akt. L. Noreikos vakaro įrašas).
Po to Mūza pakvietė į lyrikos valdas. Poetai skaitė savo poeziją, diskutavo apie menininio žodžio reikalingumą dvasios ugdymo baruose.
Vieningai nutarta bandyti sugrąžinti poezijos šventę į Ukmergės miestą. Juk šventės Vepriuose, Želvoje, Kovarske sutraukia gausaus klausytojų būrio!
Diskutuota moderniosios poezijos sklaida. Išsakytos priešingos nuomonės apie kunigo S. Kondratavičiaus poeziją (Paberžė).
Kur garsų vibravimas ar bangavimas ne visus sužavėjo. „Jei formos ieškojimuose ar beprasmių garsų skambėjime pranyksta mintis ar turinys – jau negeras eksperimentas (K. Česnaitis). „Tolima poezija – mados dalykas, o mada visada trumpalaikė” (Z. Stunžėnienė). Teko pritarti garsių žmonių nuomonei: „Visai sumenko kultūros prestižas, sunyko dvasios kūrybingumas, nes visos galvos sutelktos į dolerio medžioklę” (prof. V. Daujotytė). „Kūrybai reikia tėviškės namų. Arba begalinės jų nostalgijos, kuri pačioje kūryboje sukuria dvasios namus. Sau ir kitiems benamiams „(prof. V. Daujotytė). „Mintimis atsidūręs nusiaubtame pasaulyje, pajunti esąs atsakingas už gyvybę, turįs savyje vakuumą, kurį skeki užpildyti kūryba, mąstymu, kultūra, Dievu… Gal eilėraščiai kuriami tam, kad užsimirštum, pasislėptum, sugniaužtum delne ką nors maža”… (M. Martinaitis).
Literatai pasidalino įspūdžiais iš praėjusiais metais vykusių poezijos švenčių Anykščiuose, Druskininkuose, Pagulbyje. Tarėsi dėl draugijai veiklos perspektyvų ir galimybių. Tikra žinia – ne Apryliaus! Tokio bendravimo su Mūza seniai trūko draugijos nariams. Tegul poezijos žibintas ne tik sušildo kasdienybėje pašiurpusią dvasią, bet ir įpila alyvos į kūrybos ugnelę, – sakė Zuzana Stunžėnienė, literatų vakaro šeimininkė.
Stasio Pulkauninko nuotr./Albinas Kuliešis ir Rita Rakauskaitė.
Stasio Pulkauninko nuotr./Zita Butkutė ir Antanas Guzelis
Ukmergės literatų draugija praneša Jums, mieli literatai, rašantys eiles, prozą, eseistiką, kad kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį, 11 val., renkasi Ukmergės kraštotyros muziejuje. Kviečiami nauji nariai. Būkite mieli, atsineškite savo kūrybos. Numatomas pokalbis tema: „Poezijos spalvos”. Planuojama aptarti geriausio eilėraščio konkurso projektą. Visą informaciją, susijusią su Ukmergės krašto literatūrine veikla, galima rašyti elektroniniu paštu techniniam sekretoriui : disco@ml.lt
Zuzana Stunžėnienė
Sapno miražas
Balto sapno karalijoj
Vėl baltom lelijom lijo…
Netikėtas ir nelauktas,
Daugel kartų bartas, šauktas
Atėjai per sniego pūgą
Tirpstančia snaige ant veido…
Melsvas topolio šešėlis
Prieblandon šaknis suleido…
Pražydėjo baltos gėlės
Ant šviesaus šarmoto lango,
Slenka debesys per dangų
Tirpsta sutemų miražai –
Krikštoliniai meilės bokštai…
Palytėt širdis vis trokšta
Prieblandos melsvumą gražų…
_________
Kaltę jau seniai atleidau –
Tirpsta snaigės man ant veido…
Zita Butkutė
Belski man į langą
Vėl lietus prie stiklo limpa
Prie kurčios ausies priglunda.
Mes išėję į Olimpą
Mūsų neliečia pagunda.
Tie kas klydo šiandien teisūs
O teisieji mėto pėdas.
mes rytoj ir jus nuteisim,
Taip gyvenimas sudėtas.
Belski belski man į langą
Nuo šio ryto iki vakar.
Kur išėję mintys lanko,
Niekur nevedantį taką.
Gal išgirsiu, gal sugrįšiu,
Iš aušros pralieto kraujo,
Nekaltai per žemę brisiu,
Tik manęs nebus iš naujo.
Antanas Guzelis
Vienąkart,
kai jau niekas nebučiuos
nei į veidą lietus
nei į kairę pasvirusi
M
O
T
E
R
I
S
sudaiginsiu krūtinėj rugius
reinkarnaciją buteliu Škotijoj
(prisiminsi mane jį išgėrus perpus)
o šiandien aš be šūvio
kulka
be princesės pilis
tarp raistų
ne skaidresnė už pilką
balta
kai iššauni į veidą
lietum
Rita Rakauskaitė
PAVASARIS
Palies pavasaris rasotais pirštais
likimo neliestas stygas,
suvirpins širdį meilės iškankintą
suregs vorai ant jos vilties gijas.
Kai sniegas tirps, lyg sapnas nesapnuotas
kai saulė glamonės nualintas girias
pašauksiu aš tave paukščiu balsingu
lyg ilgesiu nugairintas giesmes.
Svajonių tiltu šventą naktį eisiu
kai mūza prabils many
visas savas mintis tau išsakysiu
paklydusias gyvenimo vilty.
Tikiu sustings pakelėje krūmai
prabils ilgai tylėję ežerai.
Albinas Kuliešis
Juodas Angelas
Juodas Angelas Balto paklausė
Ko toks liūdnas
Šiandiena esi
Juk tu baltas
Tos baltas
Sniego-ledo
šaltam spindesy.
Ir atsakė
jam Angelas Baltas
nusipurtes snaiges
nuo sparnų
aš keliauju
nuo durų
prie durų
kur sušilti
šiandien nerandu.
Ir nuėjo
Į baltąją tylą
žiburėlius palikes languos
pėdos gylios
sniege pasiliko
šerkšnas nulenkė
smilgas laukuos.
Pasivykime Angelą Baltą
paprašykim sugryžti
pas mus
nebijokime balto šventumo
lai užlieja
jis mūsų namus…
