Nusipirko žmogus parduotuvėje maisto produktų. Ir tik namie pastebėjo, kad pasibaigęs jų galiojimo laikas. Arba parduotuvėje pastebėjo senus produktus. Šie klasikiniai atvejai dažnai sukelia nemalonių pojūčių. Ką daryti, kad jų būtų vis mažiau? Ir kokia padėtis prekybos įstaigose? Ar dažnai mums siūlomi pasenę produktai? Apie tai kalbamės su Ukmergės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku, valstybiniu rajono veterinarijos inspektoriumi Ričardu Gleizniu ir su vyr. specialiste-maisto produktų inspektore Rūta Šabanavičiene.
Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl netinkamų produktų šiemet jau keturis kartus kreipėsi žmonės. Vienas skundas nepasitvirtino, nes pirkėjas nesuprato prekės ženklinimo. Kitais trim atvejais pažeidimų rasta. 2009 metais sulaukta 19 pirkėjų skundų. Patikrinimus savo iniciatyva nuolat atlieka ir pati tarnyba. Pernai metais ji padarė 348 patikrinimus.
Pašnekovai pasakoja, kad pasenusių maisto produktų šiuo metu randa nebelabai dažnai. Nustačius tokį atvejį, per 56 dienas rengiamas pakartotinis patikrinimas. Jei ir vėl randama pažeidimų, atsakingiems asmenims gresia labai didelė bauda. Rasti seni produktai prekybon patekti negali, nes parduotuvė dokumentais turi pagrįsti, kur deda netinkamus vartoti produktus.
Už pažeidimą pagal Administracinių pažeidimų kodeksą priklauso nuobauda – nuo įspėjimo iki piniginės baudos. Tačiau, R. Gleiznio nuomone, visada žmogui reikia duoti galimybę pasitaisyti.
Didelių ir piktybinių pažeidimų nebebūna, nes parduotuvės pačios reguliuoja užsakymus. Todėl kartais greitai gendančių produktų užsisako mažai. O jei baigiasi produktų galiojimo laikas – kainos mažinamos.
Tačiau kartais, ten kur savitarna, dėl pasenusių prekių kalti ir patys pirkėjai. Jie sumaišo prekes ir senesnės prekės atsiduria toliau nuo krašto. Taip jos pasensta, ir niekas iš parduotuvės darbuotojų to nepamato. Nes dažnoje parduotuvėje trūksta personalo.
Tikrinamos ir vaikų lopšelių-darželių, mokyklų valgyklos, viešojo maitinimo įstaigos. Pašnekovai sako, kad lopšeliuose-darželiuose padėtis normali. Juose už vaikų maitinimą atsako pačios vedėjos, yra seselės – dietistės. Mokyklose padėtis irgi nebloga.
Kavinėse atsiranda naujos įrangos. Jei nauji darbuotojai ko nors nežino, tarnybos specialistai gali būti patarėjais. Todėl rengiami pasitarimai, seminarai. Tikrinant ir patariant siekiama užkirsti kelią pažeidimams. Todėl padėtis gerėja, mažėja skiriamų baudų kiekis.
Keičiasi ir pirkėjai. Jie jau pradėjo domėtis ką perką, skaityti etiketes. Radus senų produktų, specialistai pataria pirmiausia kreiptis į parduotuvės darbuotojus. Jeigu šie nereaguoja, tada jau reikia kreiptis į maisto ir veterinarijos tarnybą.
