Dažnai menininkai sako, kad rezultatas juos mažai domina, jiems svarbiau procesas. Man procesas pasimėgavimo neteikia, dažnai jis yra skausmingas. Man svarbu rezultatas. Save iš šalies matau kaip mešką prie upelio: žiūriu, stebiu, laukiu… tada grybšnis letena aštriais nagais, sublizga saulėje žvynai – štai jis, gražuolis, – atvaizdas!
Laimikis yra arba ne.
Kaip žmogus ir kaip dailininkė aš esu stebėtoja.
Dažniausiai mano piešiniai, raižiniai yra tų stebėjimų rezultatas. Tačiau nesistengiu vaizdo ar veiksmo, kurį matau, atvaizduoti. Manau, kad stebiu tol, kol pamatau prieš mane esančio vaizdo ar vykstančio veiksmo, veikėjų simbolinę arba filosofinę prasmę. Tarsi uždedu vaizdui savo mąstymo (supratimo) tinklelį. Niekada neperkėlinėju piešinio, bet piešiu tiesiai ant plokštės – linoleumo, cinko. Grafikoje, tame susikaupimo, koncentracijos reikalaujančiame darbe, klaidos rizika yra tarsi sportininkui adrenalinas. Apie tai savo blog‘e rašė škotė grafikė Catrìona Black, įrašą apie susikaupimą ties grafikos darbu užbaigdama žodžiais „So help me God.“
Oksana Judakova
BIOGRAFIJA
Gimė 1972 m. Altajuje, Rusijoje. Užaugo Lietuvoje.
2003 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, grafinio dizaino
specialybė
1998 – 2003 m. dailininkė Lietuvos zoologijos sode Kaune
2003 – 2012 m. gyveno Niujorke, JAV
2003 – 2009 m. dirbo juvelyre Aleksandro Šepkaus juvelyrikos dirbtuvėse Niujorke, JAV
2012 m. su šeima grižo gyventi į Lietuvą
Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2016 m.
Nuo 2016 m. „Vilkamirgės“ galerijos Ukmergėje parodų kuratorė (savanoriškas darbas)
Praėjus beveik dešimtmečiui nuo pastarosios solo parodos Vilniuje, į sostinės meno sceną personaliai pristatyti savo kūrybą grįžta Ukmergės rajone gyvenanti ir kurianti grafikė Oksana Judakova. Parodoje lakonišku pavadinimu – „Grafika, fotografija ir tekstai“ – menininkė eksponuoja skirtingų meninės raiškos formų (nuo vizualių iki literatūrinių) kūrinius.
Kolekciją sudaro pastaraisiais metais sukurti darbai. Juose galima išskirti įvairių naratyvų ar atlikimo būdų, tačiau visus kūrinius vienija autorės asmeninis gyvenimas, fragmentiškai fiksuojamas kūryboje. Fotografijose dominuoja gamta, kurią Judakova pažino keliaudama po pasaulį: tai ir Meksikos augmenijos, ir gūdžių Pensilvanijos miškų, galiausiai Lietuvos kaimo siužetų referencijos. Lino raižiniuose atsiranda iš pirmo žvilgnio pasakų motyvus primenantys siužetai, tačiau iš tiesų esantys pačios menininkės vizualinės novelės, kurias inspiruoja kasdienybė. Monotipijose juntama eskiziška primityvizmo maniera, kuria greitai paštrichuojama tai, kas norima prisiminti – nužydėjusios saulėgrąžos ar katinas sode. Pastarųjų gretose integruojami ir abstraktūs kūriniai, kurių ciklą menininkė vadina „Piktomis linijomis“. Šias galima suprasti kaip sumišusių, konkretaus pavidalo neturinčių minčių atvaizdus, užuomazgas. Galiausiai tai, ko negali vizualizuoti, autorė prisipažįsta įtekstinanti: „Kuriu lino raižinius, ofortus, spaudžiu monotipijas, fotografuoju. O kartais, jei koks man svarbus vaizdas nepasiduoda nei pieštukui, nei kameros objektyvui, jį aprašau“.
Parodiniame lauke saikingai pasirodanti Oksanos Judakovos kūryba išsiskiria vitališkumu, nurodančiu organišką autorės santykį su kūryba ir pačiu gyvenimu. Menotyrininkė Kristina Budrytė-Genevičė išskiria, kad menininkės kūryboje dominuojantys darbų „pavadinimai anglų kalba tarsi sufleruoja autorės pagrindines kūrybines inspiracijas – keliones. Įvairūs minimi vietovių pavadinimai ar vardai nesunkiai ir iškart žiūrovui atkuria numanomo gyvenimo būdo, potyrių ar patirtų būsenų amplitudę. Nebūtinai tai bus tiksli ir konkreti dailininkės būsena, bet, užsižiūrėjus į berlynietišką medūzą ar Čikagoje sutiktą dzenbudistą, empatiškuose darbuose supranti ir mažo grumstelio, ir didžiulio akmens svarbą asmenybei“.
Oksana Judakova (g. 1972) – grafikė, dizainerė. 2003 m. autorė įgijo grafinio dizaino specialybę Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. Menininkė yra surengusi apie dešimtį personalinių parodų Lietuvoje bei dalyvavusi grupiniuose projektuose Lietuvoje ir JAV. Nuo 2016 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Niujorko šurmulį iškeitusi į Lietuvos kaimą, šiandien menininkė gyvena ir kuria autentiškoje sodyboje Ukmergės rajone.
Informacija iš: arkagalerija.lt
