Nusipelniusį gydytoją valdžia pavertė patyčių objektu

    0
    gydy

    gydy

    Ukmergiškis Kauno medicinos universiteto docentas, gydytojas radiologas Henrikas Gintautas dar 2010 m., prieš įvedant visuotinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą , ją kritikavo kaip neteisingą rajono gyventojų atžvilgiu. Po metų tai savo nutartyje pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau rajono savivaldybės vadovai spjauna į teismų nutartis ir toliau įžūliai tyčiojasi iš beveik visas komunalines atliekas išrūšiuojančio H. Gintauto. Valdininkai jam ir toliau siunčia sąskaitas už išvežtus neva pilnus šiukšlių konteinerius.

    Inteligencijos dvasia

    H. Gintautui – 93-eji. Nepaisant to, kad buvusį mediką kamuoja sunkios ligos, jis yra žvalus, nelinkęs „bėdavotis“. Įėjus pro jo duris pasijunti lyg patekęs į tarpukario Lietuvos inteligento namus. Čia pedantiška tvarka, daug įvairių knygų, ant sienų – autoriniai paveikslai, portretai. H. Gintautas puikiai žino, kurioje lentynoje padėtas reikiamas daiktas. Jis daug skaito – ant darbo kabineto stalo guli daug laikraščių ir žurnalų keliomis kalbomis.

    Gydytojas radiologas dr. Henrikas Gintautas ligoniams paskyrė 65 savo gyvenimo metus

    Komposto dėžės – nuo 1960 m.

    H. Gintautas sako, jog komunalinių atliekų rūšiavimu domisi jau daugelį metų. Jį žavi Vokietijos pavyzdys, kur sąvartynuose laidojamos tik maisto atliekos. Visa kita ten yra išrūšiuojama ir vėliau perdirbama. H. Gintautas pats, kai 1960 m. statėsi namą, išbetonavo tris kompostavimo talpyklas, kuriose žaliosios atliekos virsta vertinga trąša.

    Medicinos mokslų daktaras kompostavimo talpas įsirengė dar 1960 m

    „Plotas nešiukšlina“  

    Mieste pastačius rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius, H. Gintautas ėmė visas atliekas kruopščiai rūšiuoti ir mesti jas į tam skirtus konteinerius. 2010 m. rajono Tarybos nariai priėmė sprendimą, kad rajone įvedama visuotinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Jos nuostatose yra numatyta, kad rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal gyvenamąjį plotą ir jame gyvenančių asmenų skaičių. Iki tol ukmergiškiai už atliekų surinkimą mokėjo fiksuotą mėnesinį mokestį. H. Gintautas dar prieš politikams balsuojant dėl naujos atliekų surinkimo tvarkos priėmimą pareiškė, jog ji neteisinga. Tuomet ukmergiškis teigė, kad „plotas“ nešiukšlina ir pažadėjo kreiptis į teismą. Tačiau politikai tuomet buvo įtikėję savo teisumu ir balsavo už naująją tvarką.

    Žadėjo rojų, gavosi kaip visada

    Rajono valdžia 2010 metais žadėjo vos ne rojų Ukmergėje: į miškus niekas nebeveš šiukšlių, mieste bus švaru ir gražu, be to, beveik nedidės mokestis už atliekų surinkimą. Tačiau realybė pasirodė visai kitokia. Mokestis už atliekas padidėjo kelis kartus, tvarkos daugiau taip pat neatsirado. Šis rajono politikų sprendimas nepraslydo pro akis ir tuometiniam Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Audriui Skaisčiui. Jis apskundė rajono Tarybos sprendimą teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad atliekų tvarkymo nuostatai, nenumatantys galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja įstatymams.

    Nutarė nebemokėti

    „Porą metų mokėjau už atliekų išvežimą. Po to, kai įvyko teismas, nutariau nebeapmokėti sąskaitų už atliekų išvežimą. Jiems parašiau raštą, kad būtų pakeisti vietinės rinkliavos nuostatai ir man būtų suteikta galimybė mokėti už tokį atliekų kiekį, kuris yra išvežamas. Tačiau tiek rajonui tuomet vadovavęs Algirdas Kopūstas, tiek vėliau jį pakeitęs Vydas Paknys visais būdais vilkino naujos tvarkos patvirtinimą“ – pasakoja H. Gintautas. Tik 2014 m. pabaigoje spaudoje paskelbiamas naujas tvarkos aprašas. Ir tik po to, kai vėl įsikišo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

    Toks kiekis atliekų mediko konteineryje susikaupė per ketvirtį

    Deklaracijos netvirtina

    Tuo pačiu metu ir H. Gintautas buvo įtrauktas į vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančių susidariusį atliekų kiekį, sąrašą. Tačiau nors į sąrašus jis ir buvo įtrauktas, bet valdininkai vis tiek nenusileido. Pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui H. Gintautas privalėjo deklaruoti surinktų atliekų kiekį. Viską kruopščiai rūšiuojančiam ukmergiškiui per tris mėnesius pavyko surinkti tik apie 10 kilogramų atliekų. Visą kitą jis sugebėjo išrūšiuoti ir išmesti į rūšiavimui skirtus konteinerius. H. Gintautas sako nesugalvojęs, kur dėti celofanines riebaluotas maisto ir vaistų pakuočių atliekas. Visas kitas atliekas jam pavyksta išrūšiuoti.

    0,1 turi virsti 12

    Tačiau valdininkams tokia jo deklaracija sukėlė juoką. Jie pareiškė, kad deklaracija užpildyta su klaidomis. Jie, nors ir nė karto netikrino ukmergiškio konteinerio turinio, deklaraciją „patikslino“ patys. H. Gintautą valdininkai informavo, jog grafoje „konteinerių kiekis vnt.“ turi būti skaičius dvylika, nors H. Gintautas sugebėjo užpildyti tik 0,1 konteinerio. Pamatęs tokią „patikslintą“ deklaraciją, H. Gintautas teigia nustėręs.  Jo deklaruotą atliekų kiekį valdininkai padidino 230 kartų. „Deklaraciją pildžiau tris kartus ir kiekvieną kartą ji buvo atmetama, reikalaujant įrašyti nerealius skaičius. Raštu paprašiau paaiškinti, kokiu juridiniu pagrindu aš turiu į deklaraciją įrašyti ne faktinį atliekų kiekį, bet šimtą kartų padidintaą. Jokio atsakymo iš valdininkų nesulaukiau“ – pasakoja H. Gintautas. Jis sutinka, kad rinkliava nėra nepakeliama daugumai ukmergiškių. Tačiau ji, pasak pašnekovo, yra neteisinga, ir žmonių visai neskatina rušiuoti atliekų. „Jei išnyksta teisingumas, pasaulyje daugiau nieko nelika vertinga“ – filosofo Emanuelio Kanto žodžius cituoja H. Gintautas.

    Taip kartais atrodo Ukmergėje surūšiuotos atliekos

    „Rišamos“ taisyklės

    Rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vilija Grabauskienė teigia, kad H. Gintautas apsoliučiai neteisus. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtintos taisyklės, pagal kurias numatyta, kad konteinerių tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei trys kartai per mėnesį. „Jis pats nusistatė tą normą, kokią pats nusistatė“ – sako aplinkosaugininkė. Aplinkosaugininkei užduodamas bendresnio pobūdžio klausimas: kokių atliekų neįmanoma išrūšiuoti? „Taisyklės „rišamos“ ne prie H. Gintauto“ – taip į klausimą apie neišrūšiuotinas atliekas atsako valdininkė. „Kas gali patikrinti, kad H. Gintautas atliekų nemeta į bendrus konteinerius?“ – garbaus amžiaus buvusio mediko sąžininingumu ir sąmoningumu atvirai suabejoja V. Grabauskienė. „Mes tik vykdome politikų priimtus sprendimus“,  – sako valdininkė.

    Kaltų nėra? Nieko naujo

    „Visus sprendimų projektus ruošia savivaldybės administracijos darbuotojai. Kokius juos paruošia, tokius juos ir svarsto Tarybos nariai. Mes juk dirbame visuomeninias pagrindais, o jie už darbą gauna atlygį“, – paprašytas pakomentuoti situaciją, atsako savivaldybės Tarybos kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Valdas Petronis. „Valdininkai žiūri formaliai. Yra patvirtinta tokia tvarka, ir jie jos laikosi. Komitete yra numatyta svarstyti, kaip ukmergiškius paskatinti rūšiuoti atliekas. Mes norime pasiekti, kad žmonės turėtų motyvaciją. Ir būtent čia mes dar galime sutaupyti pinigų“, – sako V. Petronis.

    Apibendrinant galima būtų graudžiai pajuokauti – Ukmergėje reikia tuštinti tuščią konteinerį ir už tai susimokėti. Pasirinkimas kruopščiai ir atsakingai rūšiuoti atliekas tave gali paversti vos ne idiotu, kuris nežino, ko nori – nes jei turi būti 12 vnt. į ketvirtį, tai ir turi būti 12. Nes taip paprasčiau skaičiuoti. O mūsų valdininkai persidirbti linkę nėra. Panašu, kad lygiai taip pat jie nėra linkę ir pagalvoti. Nes sprendimų ieškojimas taip pat yra darbas.

    Albinas Juknys, Unė Jonaitytė

    Žurnalo vilkmedžiaga

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia