Nuo rugpjūčio pradžioje Lietuvos šiaurėje praūžusios audros nukentėjusiems ūkininkams Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja kompensuoti didžiąją dalį palūkanų už paskolas, pasiimtas investicijoms į sugandinto turto remontą.
Ši parama regionų, kuriose dėl stichijos buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija (Panevėžio rajono, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio, Širvintų savivaldybėse), žemdirbiams iš viso sudarys 463,4 tūkst. eurų.
ŽŪM įsakymo projekte numatoma, kad palūkanos bus kompensuojamos dėl krušos žalą patyrusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba ar jų perdirbimu užsiimantiems asmenims.
Ministerija siūlo kompensuoti 80 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų.
„Paskola turi būti skirta investicijoms, susijusioms su ūkinių pastatų stogų remontu, ir (ar) trumpalaikiam turtui įsigyti“, – rašoma dokumente.
Palūkanos nebus kompensuojamos ilgiau nei 36 mėnesius. Dar šiemet tam bus skirta 30 tūkst., 2024 m. – 150 tūkst., 2025 m. – 120 tūkst., 2026 m. – 163,4 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas Lietuvoje fiksuoti rugpjūčio 7 d., stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.
Po krušos Panevėžio rajone apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tuomet sakė, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, buvo sudaužyta žemės ūkio technika.
Tuo tarpu pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ prieš mėnesį skaičiavo, kad stichija 2,5 tūkst. apdraustų ūkių padarė bent 10 mln. eurų žalą, nukentėjo 28,4 tūkst. hektarų pasėlių.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sakymo Dėl palūkanų, kurias sumokėjo ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba ir (ar) perdirbimu ir nukentėję 2023 metais nuo stipraus vėjo ir (ar) didelės krušos, už suteiktas paskolas kompensavimo taisyklių patvirtinimo projektas yra čia.
