Nitratai vaisiuose ir daržovėse – vartotojų baimės nepagrįstos

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės tvirtinimu, vartotojai neturėtų baimintis nitratų maisto produktuose.

„Nors nitratų kiekiai daržovėse, atsižvelgiant į mokslines išvadas, ES net nereglamentuojami (išskyrus špinatus ir salotas), tačiau, saugant vartotojų sveikatą ir siekiant užtikrinti maisto saugą, nuolat atliekami planingi daržovių tyrimai dėl nitratų. Tiek šiais metais, tiek praeitais metais ištirti lietuviški ir nelietuviški įvairių vaisių ir daržovių mėginiai atitiko ES reglamento ir GOST, kurį naudoja Rusijos Federacija, standarto reikalavimus“, – teigė S.Ščeponavičienė. Praėjusiais metais tik viename salotų iš Belgijos mėginyje nustatytas nitratų kiekis viršijo GOST leidžiamą normą, bet neviršijo ES normos.
2008 metais Europos Maisto Saugos Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse. Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai išanalizavo 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių ir nustatė, kad rizika dėl per didelio nitratų kiekio gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtinas ir rekomenduojamas žmogaus raciono komponentas, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką.
Remiantis rekomendacijomis ir mokslinėmis išvadomis, Europos Sąjungoje vieningai galioja reglamentas, nitratų normos nustatytos šioms daržovėms: šviežiems špinatams, konservuotiems, stipriai sušaldytiems arba sušaldytiems špinatams, šviežioms salotoms, gūžinėms salotoms bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui.

Nitratai – daržovių sudėtinė dalis, natūraliai iš aplinkos patenkantys azoto junginiai. Augalams jie būtini, tačiau daržovės turi savybę juos kaupti. Didesni nitratų kiekiai randami lapinėse daržovių dalyse, mažesni – sėklose ir šakniagumbiuose. Vaisiai nitratų kaupti nelinkę (vaisiuose nitratų kiekiai iš vis nereglamentuojami). Pavyzdžiu pastarųjų mėnesių duomenimis, didesni nitratų kiekiai nustatyti imbiero šaknyse, tačiau vartotojas drąsiai gali suvartoti 400 gramų gryno imbiero per parą (kas yra neįtikėtina) be jokio pašalinio poveikio sveikatai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja, kad maistui gaminti galima naudoti tik ištirto dėl cheminės ir mikrobinės taršos šachtinio šulinio vandenį.

Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka – arti šulinio tręšiami daržai, kaupiamas iš tvartų mėšlas ir kt., nes į šachtinius šulinius vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio, t.y. gruntinis vanduo. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Pasak specialistės, virinant vandenį mikrobai žūna, tačiau, chemine tarša išlieka.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis penktadalyje tirtų šachtinių šulinių vandens mėginiuose nustatytas nitratų ir nitritų kiekis viršijo leistinas normas. Už šachtinių šulinių priežiūrą atsakingi šachtinių šulinių savininkai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba visus ragina nelikti abejingiems ir išsitirti naudojamų šachtinių šulinių vandenį, ypač toms šeimoms, kurios augina mažamečius vaikus.

vmvt.lt infomacija