„Šilo“ pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytojų iniciatyva organizuoti Tarmių metams skirti renginiai.
Klasėse įvyko pašnekesiai apie didelį mūsų tautos turtą – tarmes, patarmes ir šnektas, klausyta tarmiškų pasakojimų įrašų.
Mokytojos Mildos Pusvaškienės mokiniai susistemino žinias apie lietuvių tarmes, patarmes, šnektas ir parengė spalvingą pačių sukurtų plakatų parodą.
Didžiausią įspūdį padarė susitikimas su „Bočių“ Ukmergės rajono bendrijos atstovais – folkloro ansambliu „Smagumėlis“.
Gelvoniškių šnekta renginį pradėjusi mokytoja Janė Juzėnienė akcentavo renginio tikslus padėti mokiniams suprasti, kaip gražiai skamba gyva mūsų protėvių išsaugota kalba, paskatinti domėtis senolių šneka. Direktoriaus pavaduotoja Rita Gelūnienė pasakojo apie Lietuvos tarmių ir patarmių bei šnektų įvairovę, skirtingus įvairiuose šalies kraštuose gyvenančių lietuvių charakterio bruožus, kitokį kraštovaizdį.
„Bočių“ folklorinio ansamblio „Smagumėlis“ pasirodymą pradėjo bendrijos pirmininkė Valerija Naraškevičienė. Ji aukštaitiškai paskaitė kunigo Silvestro Gimžausko (1845-1897), tautinio lietuvių išsivadavimo iš rusinimo priespaudos įkvėpėjo, eilėraštį ir paragino moksleivius gerbti savo gimtąją kalbą. Pamokančiai nuskambėjo iškalbingi poeto žodžiai, ypač aktualūs šiandieniniam Lietuvos jaunimui:
Nesuprantu tų lietuvių,
Katrie lizdų tik gadina,
Kitų ieška sau liežuvių,
A saviškį kojom mina…
„Bočių“ koncertą dzūkiška Lazdijų krašto šnekta vedė Aldona Vilkelienė. Ji papasakojo nuotaikingų savo gyvenimo prisiminimų, humoreskų šiuolaikinio gyvenimo tematika, pavyzdžiui, kaip mokėsi naudotis „kamputeriu“. Folklorinio ansamblio „Smagumėlis“ įkūrėja Leonora Jankeliūnienė kalbino moksleivius Veprių krašto šnekta, pasakojo apie ten vykdavusias ir tebevykstančias šventes, tarmiškai skaitė savo kūrybos eilėraščius apie Veprius, Akląjį ežerą ir kt.
„Smagumėlio “ dainininkės, vadovaujamos Irenos Grigienės, dainavo aukštaitiškas liaudies dainas ir padėjo įsitikinti, kad lietuviai dainuoja ne tik lyriškai ir liūdnai, bet ir smagiai, nuotaikingai, nestokoja humoro. Darniai sukosi šokėjų poros, kurioms vadovauja Leokadija Staškūnienė, akordeonu šokių ritmus grojo Povilas Pavydis. Į šokėjas žiūrėdamas stebiesi judesių lengvumu, suderinta ritmika, dailiais pačių pasisiūtais nacionaliniais kostiumais. Mokiniai salėje į dainų ir šokių ritmą įsitraukė gausiais plojimais, pajuto atlikėjų paprastumą, nuoširdumą ir patys nuoširdžiai džiaugėsi, linksmai šypsojosi.
Mokyklos direktorius Rokiškio rajono Obelių krašto šnekta papasakojo, kaip kažkada jis, vos prakutęs studentas, grįžęs į tėviškę ėmė kalbėti bendrine kalba ir pajuto, kaip ši nedera prie kaimo paprastumo, prie tos šnekos, kuri skambėjo iš motinos, tėvo lūpų. Dar ir dabar sugrįžęs į gimtąsias vietas stengiasi kalbėti taip, kaip vaikystėje išmokė mama. Ta šneka padeda suprasti, kas iš tiesų esi, koks esi, ir nenuklysti nuo savo šaknų, prigimties.
Renginio pabaigoje pasipylė padėkos, pasižadėjimai bendrauti ir draugauti. Direktorius „Bočių“ bendrijos pirmininkei Valerijai Naraškevičienei įteikė Padėkos raštą, organizatorės dėkojo svečiams, svečiai – organizatorėms. Bočė Leokadija Staškūnienė mokytojus apdovanojo pačios pagamintais spalvingais rėmeliais nuotraukoms. Ir mokytojai, ir svečiai pareiškė tikintys, kad „Bočių“ ir „Šilo“ mokyklos kolektyvo bendradarbiavimas, prasidėjęs dar 2009 metais, kai mokiniai užrašę ir iššifravę Valerijos Naraškevičienės ir kitų pateikėjų pasakojimus bei dainas, respublikiniame Jaunųjų filologų konkurse pelnė antrosios vietos apdovanojimą, tęsis. Susitikimas Tarmių metų minėjimo proga – bendradarbiavimo prasmingumo įrodymas.
Mokytoja Janė Juzėnienė
