Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Komunalinių paslaugų tiekėjai dalinasi istorijomis apie nuolatines ranka pildomose knygelėse įveliamas klaidas ir liūdnas šių klaidų pasekmes. O pakalbinti mokesčių surinkimo įstaigų darbuotojai patvirtina ganėtinai archajiškus mūsų visuomenės atsiskaitymo įpročius.
Eksperimentas: pašte karaliauja eilės
Lietuviškas įprotis atsiskaityti už paslaugas pašto skyriuje labiausiai dominuoja tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi tai nėra pagrindinė pašto funkcija, o darbuotojai tuo pat metu turi aptarnauti ir pašto siuntinius siunčiančius bei atsiimančius asmenis, taip pat žmones, kurie į paštą ateina ko nors įsigyti, laukimas eilėje čia traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas.
Kovo 31 d. atlikto eksperimento metu laukti eilėje reikėjo apie 20 minučių. Pakalbintos darbuotojos teigimu, didesnės nei įprastai eilės pašto skyriuose formuojasi jau nuo mėnesio 10 d., kai pradedamos mokėti pensijos. Dar didesnio lankytojų skaičiaus paštas sulaukia nuo 20 iki 31 mėnesio dienos, kai gyventojai ateina susimokėti už komunalines paslaugas. Tuomet laukti eilėje – priklausomai nuo pašto skyriaus dydžio – gali tekti ir valandą.
„Perlo“ terminalai: kamščiai po 19 val.
Nemaža dalis gyventojų už komunalines paslaugas atsiskaito prekybos vietose, kuriose įrengti „Perlo“ terminalai. Šiose atsiskaitymo vietose bendroje eilėje laukia tiek apsipirkinėjantys, tiek mokesčius sumokėti norintys gyventojai, o atsiskaitymo už paslaugas trukmė labai priklauso nuo dienos laiko: ilgiausios eilės driekiasi atsiskaitinėjant po darbo, apie 19 val.
Eksperimento dieną mokesčius mokėjo kas antras eilėje stovėjęs žmogus, o kiekvieno mokėtojo atsiskaitymas vidutiniškai užtrukdavęs 3 minutes. Terminalo darbuotoja pripažino, kad eilė išauga geometrine progresija tais atvejais, kada kuris nors gyventojas nori atsiskaityti už kelis jam priklausančius būstus: tuomet mokėjimo procedūrą reikia atlikti per kelis kartus.
Atsiskaitymo internetu iššūkiai
Greitesne atsiskaitymo už komunalines paslaugas alternatyva laikoma elektroninė bankininkystė, nereikalaujanti laukimo eilėse. Tačiau mokėjimas per banką nesumažina įsiveliančio klaidų pavojaus, nes mokėtojas turi pats susirankioti skirtingų mokėjimų tarifus, paslaugų tiekėjų svetainėse pasitikrinti, ar šie neatsinaujino, bei teisingai užpildyti kitus mokėjimo duomenis. Dėl to bandomasis atsiskaitymas už paslaugas per banką kovo 31 d. užtruko daugiau kaip 15 minučių. Nuo balandžio mėnesio papildomų rūpesčių sukels elektroninių knygelių panaikinimas, dėl ko kiekvieną sąskaitą reikės apmokėti atskirai.
Sugaištas laikas bei klaidų pavojus lemia, jog vis didesnė dalis gyventojų žvalgosi į specializuotas atsiskaitymo sistemas, kurios skirtingų komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas sujungia į vieną: „Mes užpildome spragą rinkoje, nes joks bankas ir jokia kita atsiskaitymo sistema automatiškai nesurenka ir neatnaujina tarifų, mokėjimų istorijos ir kitų duomenų iš šimtų skirtingų paslaugų tiekėjų su galimybe už viską atsiskaityti tiksliai ir vienu pavedimu“, – teigia sistemos „Viena sąskaita“ atstovai.
Klaidų kaina
Kalbinti skirtingų komunalinių paslaugų tiekėjai pažymi, kad dažniausios klaidos atsiskaitant už paslaugas tradiciniais būdais yra pasenę mokėjimo tarifai, neteisingai suvestos arba praleistos pardavimo kainos, klaidingai užrašyti skaitiklio rodmenys, nuimtų senų skaitiklių likučių nepadengimas, taip pat – gyventojų paliktos aritmetinės klaidos. Nei pašto skyriaus, nei terminalo darbuotojai, priimdami įmokas, negali šių klaidų patikrinti. Dėl šios priežasties atsiranda permokos ar net metai iš metų besivelkančios skolos. Panašių nesusipratimų galimybė eliminuojama tik naudojantis automatiškai duomenis surenkančiomis atsiskaitymo sistemomis.
Dar viena klaida, kurią kartas nuo karto įvelia už paslaugas atsiskaitantys gyventojai, yra neteisingai užrašytas mokėtojo kodas. Kodą sumaišę gyventojai patenka į kuriozinę situaciją: jų įmokos yra priimamos, tačiau nesusiejamos su mokėtoju ar net priskiriamos kaip permoka kitam įvestą kodą atitinkančiam namų ūkiui. Jei toks mokėjimas yra atliktas grynaisiais pinigais, praktiškai nėra būdų, kaip atsekti pirminį mokėtoją ir grąžinti jam „pasiklydusius“ pinigus.
Prognozės: didės negrynųjų cirkuliacija
Ekspertai sutaria, jog rankinio darbo bei grynųjų pinigų operacijų populiarumas atsiskaitant už paslaugas ne tik tiesiogiai koreliuoja su daromų klaidų skaičiumi, bet ir neprisideda prie bendro finansinio skaidrumo šalyje didinimo.
Guostis galima tuo, kad mokėjimo internetu rodikliai – nors ir lėtai – pastaraisiais metais didėja. Lietuvių, kurie už paslaugas susimoka internetu, skaičius per paskutinius metus išaugo nuo 35 proc. iki 39 proc. Atsiskaitymo sistemos „Viena sąskaita“ vartotojų skaičius per pastaruosius metus viršijo 60 tūkst. Mokėjimo įstaigų paslaugomis besinaudojančiųjų skaičius sumažėjo nuo 42 proc. iki 40 proc. Senosioms mokėjimo įstaigoms pirmenybę teikia vyresni nei 50 metų kaimiškų vietovių gyventojai. Tikėtina, kad inertiškesnę visuomenės dalį permainoms paskatins nuo balandžio mėnesio pasikeitusi atsiskaitymo už paslaugas tvarka.
