Kažkam tai tik nieko nesakantis žodis… Klajūnams šiandien – tai skausmas, netektis, begalinis liūdesys. Nenusakomas, širdis draskantis praradimo jausmas… Ir pyktis…
Sunku susikaupti ir aiškiai suvokti, kas nutiko. Nes tai nesuvokiama. Nepateisinamas ir neapibūdinamas dvikojų žiaurumas netelpantis į jokius rėmus…
Suprantu, kad tu, kuris skaitai šitą postą, nelabai suvoki, apie ką rašoma. Bet noriu, kad perskaitytum iki galo.
Mobio istorija prasidėjo lapkričio pabaigoje. Simpatiškas jaunas šunelis buvo atvežtas susirūpinusių žmonių, nes jo šeimininkas iškeliavo anapus… Tai buvo šaunus globotinis – energingas, linksmas, visada visus pasveikindaves skardžiu balsu ir vizgančia uodegyte. Šiandien jo nebėra… Nebėra dviejų „žmonių” dėka...
Kodėl nesugebame matyti minčių? Kodėl nemokame nuskenuoti žmogaus širdies? Atsirado pora, kurie pasiėmė Mobį. Iš pažiūros – gan miela pagyvenusi pora. Abu pensijinio amžiaus. Abu prisiekinėjo, kaip mylės ir rūpinsis klajūnėliu Mobiu, pasakojo, kaip eis kartu pasivaikščioti, kaip valgys prie vieno stalo…
Atrodė geri ir malonūs žmonės… Dar sekančią dieną telefonu sakė, kad Mobis nuostabus šuo. Taip, su charakteriu, bet tikrai susidraugaus ir tikrai jį mylės…
Tepraėjo dešimt dienų…Tik dešimt…
Šiandien ryte gauta žinutė net nustebino. Parašiusi moteris paklausė, ar mes nesame padovanoję šuns tai porai… Taip, padovanojome, ar kas nutiko? Ir tada žemė išslydo po kojom… „Užmušė. Šunį užmušė žmonės, kurie jį priglaudė„…
Toliau viskas lyg sapne… Baisiame sapne, iš kurio negali pabusti…
Skambutis policijai, savanoriams. Visi skubiai vykstame į Ukmergės raj. Šventupės kaimą… Būtent ten gyvena ta pora Aloyzas ir Janė. Į klausimą „Kur Mobis?” jie atsako ramiai – atidavėm giminaičiui. Pareigūnams paprašius „giminaičio” adreso, piliečiai V. „prisimena”, kad atidavė Mobį kažkokiam žmogui prie parduotuvės… Galų gale prisipažįsta, kad jie jį užmušė…
Pareigūnų rasti įkalčiai kalba patys už save – kruvinas kirvis, kraujo dėmės automobilio bagažinėje… Vyras sutinka net parodyti, kur išvežė šunį…
Jis jo net nepalaidojo…Tiesiog numetė pamiškėje… Kaip nereikalingą šiukšlę...
Manote jie gailisi? Ne!!! Moteris net juokėsi… „O, joj, pamanyk, šuo… Aš kitą pasiimsiu„, o vyras skundėsi, kad mes be reikalo jam sukėlėme problemų…
Gaila, kad žmonės bijo viešai liudyti…Bet neoficialiai pasakojo, kaip girdėjo Mobį net necypiantį, o klykiantį iš skausmo… Ir matė, kaip Janė kartu su vyru Aloyzu daužė jį su metaliniu strypu ir kirviu…
Informacija pasitvirtino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Labai dėkui Ukmergės Policijos skyriaus pareigūnams, kurie labai operatyviai sureagavo į pranešimą.
Mes padarysim viską, kad šie sadistai gautų ko nusipelnė…
Informacija bus pildoma. Kol kas mus varžo įstatymas, bet kai tik galėsime, paskelbsime pilnus duomenis apie tuos „žmones” ir proceso eigą.
Mobi… Atleisk… Gražios tau medžioklės…
