Šią vasarą įsigaliojusi naujoji iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos tvarka susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Didžioji dalis visuomenės pritaria naujajai atrankos sistemai, tačiau yra ir tokių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių apie ją susidarė ne visai teisingą nuomonę. Valstybės tarnybos departamento specialistai surinko keletą dažniausiai viešojoje erdvėje girdimų teiginių ir nusprendė į juos pateikti savo atsakymus.
1. Dalis pretendentų į valstybės tarnautojus iš anksto žino atsakymus į bendrųjų gebėjimų testo klausimus.Tai netiesa. Kokie klausimai bus pateikti konkrečiam kandidatui į valstybės tarnautojus, nežino net patys Valstybės tarnybos departamento darbuotojai. Konkretų testą su konkrečiomis užduotimis kiekvienam asmeniui sudaro informacinė sistema iš bemaž 1500 klausimų likus kelioms minutėms iki testavimo pradžios.
2. Testas yra per sunkus.Testo klausimai yra įvairaus sudėtingumo: vieni lengvesni, kiti sunkesni. Kiekvienam kandidatui sudaromas testas iš vienodo skaičiaus sunkesnių ir lengvesnių klausimų. Norint išlaikyti testą nereikia atsakyti į visus klausimus: užtenka teisingai atsakyti į 50 proc. testo klausimų. Geriausias įrodymas, kad testas nėra per sudėtingas – jį išlaiko 73 proc. laikiusiųjų. Daugiau kaip pusė bendrųjų gebėjimų testą laikiusių asmenų jį vertina kaip vidutiniškai sudėtingą, apie 32 proc. respondentų – kaip sudėtingą, apie 13,5 proc. – kaip nesudėtingą.
3. Bendrųjų gebėjimų testas pritaikytas tik matematinių gebėjimų turintiems žmonėms. Kiekvienas kandidatas gauna testą, sudarytą iš įvairių tipų užduočių: skaitinių, verbalinių, vizualinių, loginių. Taigi išlaikyti testą vienodą galimybę turi labai skirtingo mąstymo, skirtingų gebėjimų turintys žmonės.
4. Testo užduotys niekuo nesusijusios su realiu darbu, kurį teks dirbti konkursą laimėjusiam pretendentui. Konkrečiai pareigybei reikalingi gebėjimai yra tikrinami antrojo etapo, kuris vyksta darbuotojo ieškančioje įstaigoje, metu. Bendrųjų gebėjimų testas skirtas nustatyti kandidato tinkamumą valstybės tarnybai – gebėjimą mąstyti, rasti dėsningumus, spręsti užduotis, su kuriomis susiduriama pirmą kartą, atidžiai stebėti instrukcijas, rasti reikiamą informaciją. Kaip rodo užsienio šalyse atliekami tyrimai, bendrųjų gebėjimų testo rezultatai yra tiesiogiai susiję su darbuotojų veiklos efektyvumu. Jie neparodo, ar kandidatas moka parašyti raštą, ar gerai išmano vieną ar kitą teisės aktą, ar moka maloniai bendrauti, tačiau jie atskleidžia, ar žmogus sugeba samprotauti, analizuoti, spręsti problemas. Asmenys, kurie gerai sprendžia bendrųjų gebėjimų testus, geba įgyti daugiau darbui reikalingos informacijos, priima geresnius sprendimus, sėkmingai sprendžia problemas. O tai ypač svarbu šiuolaikinei valstybės tarnybai, kuriai reikia tenkinti sparčiai augančius kokybinius reikalavimus. Beje, pastebėta, kad antrąjį konkurso etapą, kuris vyksta konkrečioje įstaigoje, paprastai laimi tie kandidatai, kurie laikydami bendrųjų gebėjimų testą išsprendžia vidutiniškai daugiau užduočių nei visų tuo metu testuotųjų vidurkis.
5. Vadovavimo gebėjimų tikrinimo neįmanoma išlaikyti neturint vadovaujamojo darbo patirties. Netiesa. Tikrinant vadovavimo gebėjimus yra pateikiamos hipotetinės užduotys. Jas gali puikiai išspręsti žmonės, iki šiol nedirbę vadovaujamo darbo, bet turintys jam reikalingų gebėjimų: efektyviai organizuoti įstaigos ar jos padalinio veiklą, priimti strateginius sprendimus ir pasiekti, kad jie būtų įgyvendinti, suvaldyti konfliktines situacijas ir kt.
6. Išsigandę bendrųjų gebėjimų testo žmonės nebenori įsidarbinti valstybės tarnyboje. Atvirkščiai, nuo 2013 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo naujoji tvarka, pastebimas vidutinis pretendentų skaičiaus didėjimas. Iki 2013 m. birželio 1 d. į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 5 kandidatai, po birželio 1 d. – 7. Į vadovaujamas pareigas iki 2013 m. birželio 1 d. į vieną vietą pretendavo vidutiniškai 3 kandidatai, po birželio 1 d. – 5.
7. Asmenys, jau bandę pretenduoti į valstybės tarnybą pagal naująją tvarką, yra ja nepatenkinti. Kaip rodo Valstybės tarnybos departamento apklausos, naująja valstybės tarnautojų atrankos tvarka yra patenkinti 61 proc. bendrųjų gebėjimų testą laikiusių asmenų. Nepatenkintųjų – 13 proc. Iš tiesų naujoji tvarka yra gerokai patogesnė kandidatams nei senoji. Pirmiausia todėl, kad teikti prašymus ir kitus dokumentus galima internetu, prisijungus prie Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos, jų nebereikia siųsti paštu ar atvežti į įstaigą. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu iš bet kurio interneto prieigą turinčio kompiuterio. Be to, pretendentas gali pasirinkti sau patogų testavimo laiką, jei iškyla nenumatytų kliūčių, jį pakeisti.
8. Valstybės tarnybos departamentas pardavinėja testų pavyzdžius, skirtus pasiruošti bendrųjų gebėjimų testui. Netiesa! Valstybės tarnybos departamentas neužsiima jokia komercine veikla. Pastaruoju metu atsirado interneto svetainių, siūlančių įsigyti bendrųjų gebėjimų testų pavyzdžių, tačiau šios svetainės niekaip nesusijusios su Valstybės tarnybos departamentu, departamentas neturi informacijos apie šių testų kokybę. Keletą pavyzdinių bendrųjų gebėjimų testo užduočių galima peržiūrėti Valstybės tarnybos departamento puslapyje nemokamai.
Naujoji valstybės tarnautojų atrankos tvarka sukurta įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas” (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002). Bendrųjų gebėjimų testą jau laikė 3,9 tūkst. asmenų, įvertinti 148 asmenų vadovavimo gebėjimai. Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje šiuo metu sukurta per 8,3 tūkst. paskyrų.
vrm.lt
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
