Trečiadienį Apylinkės teisme turėjo būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 dalį ir pagal 236 str. 1 dalį pareikšti Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkui, Santarvės fondo direktoriui, 58-erių Juliui Kazėnui ir jo sutuoktinei, Lietuvos liaudies partijos rajono skyriaus pirmininkei, Mados studijos vadovei, 44-erių Rasai Kazėnienei.
J. Kazėnas kaltinamas, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o R. Kazėnienė davė melagingus parodymus. Kadangi pastarajai kaltinamajai iki bylos nagrinėjimo nebuvo paskirtas valstybės gynėjas, tam, kad nebūtų pažeista asmens teisė į gynybą, Apylinkės teismas, teisėjaujant teisėjui Evaldui Pašiliui, bylos nagrinėjimą atidėjo.
Ši istorija prasidėjo tuomet, kai 2009 metų liepos 25-ąją, apie 19 valandą, policija Paupio gatvėje sustabdė automobilį „Opel Astra“, kurį neva vairavo tuo metu vairuotojo pažymėjimo neturėjęs J. Kazėnas. Jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Tačiau netrukus J. Kazėnas apkaltino tuo metu neviešą patruliavimą vykdžiusį ir jį sustabdžiusį Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos Kelių policijos poskyrio viršininką Nerijų Butėną, kad šis sufabrikavo administracinių teisės pažeidimų bylą. J. Kazėnas tvirtino, jog jis nevairavo automobilio, nes prie vairo sėdėjo sutuoktinė R. Kazėnienė. N. Butėno atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jam paskirta nuobauda – pastaba.
Apylinkės teismui pateiktame kaltinime taip pat nurodoma, jog R. Kazėnienė, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tyrimo metu melavo teigdama, kad tai ji, o ne vyras vairavo automobilį, kurį tą dieną Paupio gatvėje sustabdė policija.
Ukmergės policijos pareigūnai, aiškindamiesi šį įvykį, patikrinę tos dienos telefoninių pokalbių išklotines, nustatė, kad J. Kazėno mobiliojo ryšio telefonas liepos 25-ąją veikė Ukmergėje, o R. Kazėnienės – Palangoje. Išaiškėjus šiam faktui rajono Policijos komisariatas inicijavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje vykdė Švenčionių apylinkės prokuratūra, kuri kaltinamąjį aktą persiuntė Ukmergės prokuratūrai.
Trečiadienį turėjusioje prasidėti baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikė Apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis. J. Kazėno interesams atstovavo jo paties pasisamdytas advokatas iš Jonavos Edvardas Bandaravičius.
Nukentėjusiuoju pripažintas rajono Policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas N. Butėnas, kuriam po patikrinimo buvo skirta tarnybinė nuobauda, dėl patirtų išgyvenimų, pablogėjusios reputacijos, sušlubavusios sveikatos byloje yra pareiškęs 8000 litų civilinį ieškinį. Tai bene pirmas Lietuvoje atvejis, kai policininkas reiškia ieškinį jį apšmeižusiam asmeniui.
Tuo tarpu J. ir R. Kazėnai kategoriškai nesutinka su pareikštais kaltinimais ir sako, jog ši byla yra policininkų kerštas. „Mes neigsime kiekvieną šio kaltinimo eilutę, – „Gimtajai žemei“ sakė J. Kazėnas. – Rašytojo Vytauto Petkevičiaus knyga „Durnių laivas“ yra nulis, lyginant su mūsų byla“.
„Susipažinusi su pareikštais kaltinimais buvau šokiruota“, – prieš teismo posėdį kalbėjo R. Kazėnienė.
Pasak J. Kazėno, policijos nemalonėn jis pateko bemaž prieš penkerius metus ir iki šiol bando įrodyti, jog tuomet buvo neteisėtai apkaltintas ir dėl to turėjo sumokėti 2000 litų bei ilgam neteko teisės vairuoti transporto priemonę.
Incidentas su policija įvyko 2007-ųjų vasario pradžioje. Tuomet Antano Smetonos gatvėje, netoli sankryžos su Kauno gatve, policijos patruliai sustabdė automobilį „Opel Astra“, kurį vairavo Gėlių gatvėje gyvenantis J. Kazėnas. Kadangi vairuotojo elgesys, judesiai pareigūnams sukėlė įtarimą, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Tačiau vairuotojas atsisakė patikrinimo, o tai, remiantis įstatymu, prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Nepateikė jis ir jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, išskyrus techninės registracijos pažymėjimą, todėl „Opel Astra“ vairuotojas buvo nuvežtas į Policijos komisariatą asmenybės nustatymui. Po šio įvykio J. Kazėnui buvo skirta 2500 litų bauda, taip pat jis 30 mėnesių, t. y. dvejiems su puse metų prarado vairuotojo pažymėjimą. Tačiau jis nesutiko su tokiu sprendimu ir kreipėsi į teismą, taip pat apskundė pareigūnų veiksmus tuometiniam Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjui Juliui Jasaičiui. Šis skyrius kontroliavo ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojų veiklos teisėtumą. Ukmergiškio skundas buvo persiųstas Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, kuris pradėjo tarnybinį patikrinimą. Kadangi patikrinimo rezultatai J. Kazėno netenkino, jis su skundais kreipėsi į kitas instancijas, tęsė bylinėjimąsi teismuose.
„Dėl paskirtos nuobaudos kreipiausi į Vyriausiąjį administracinį teismą, o ten eilės, kol bus peržiūrėta byla, teko laukti pusantrų metų, todėl vairuotojo pažymėjimas man buvo laikinai grąžintas“, – pasakojo J. Kazėnas. – Tačiau policijos pareigūnai pradėjo mane persekioti. Vieną kartą sustabdę jie apkaltino, jog nebuvau prisisegęs saugos diržo, ir suabejojo, iš kur aš gavau vairuotojo pažymėjimą. Po kilusio incidento tuometinis Policijos komisariato viršininkas teises atėmė…“
J. Kazėnas vėl bylinėjosi, rašė įvairioms instancijoms raštus, netgi kreipėsi į šalies prezidentę. Tačiau vairuotojo pažymėjimą jis atgavo tik praėjusių metų vasario mėnesį.
