Birželis vasaros pradžia, o mūsų planetoje vyksta visokios anomalijos. Gamta pateikia žmogui įvairiausių siurprizų. Kažkur pasaulyje veržiasi ugnikalniai, siaučia uraganai, ištvinsta upės. Lietuvoje nuo saulės kaitrių spindulių nurudavusios lankos ir pievos. Didelis stygius drėgmės jaučiamas miškuose. Dėl vandens trūkumo vangiai skleidžiasi gėlių žiedeliai. Kaime žmonės skundžiasi, kad išseko šuliniai. Lekuoja ant klevo šakos šalia inkilo sutūpę net ir varnėnai.
Įdomu kokia buvo 1963 metų birželio vasaros pradžia Naujoje Akmenėje, kai gimė Andrius Žakys?
Andrius to neatsimena, nes jis buvo mažas, o paklausti jau nebeturi ko.
Birželio 6 dieną Andriaus jubiliejinis gimtadienis. Savo 55-tą gimtadienį su šypsena veide jis pasitiko kaip įprasta darbe. Dūžių širdies žmogus matuoja gyvenimą. Einam kol kojos mus veda.
2012 metų pavasarį, balandžio mėnesį, kada upė Šventoji šniokšdama išplukdė ledus, Andrius pirmą kartą pravėrė mūsų UAB „Ukmergės melioracijos“ kontoros duris. Nepastebėjome, kad jau prabėgo 6 metai, kai Andrius įsiliejo į melioratorių kolektyvą. Ak, kaip greitai skuba laikas.
Andrius santūrus, pareigingas, draugiškas, darbštus darbuotojas. Jis profsąjungos narys. Gražaus jubiliejaus progą jį sveikino profsąjungos komiteto pirmininkas Jeronimas Mulevičius ir linkėjo:
„Truputį laimės, truputį meilės, saulę didžiulę, lašą lietaus,
Glėbį sveikatos, mažyčio skausmo ir neapsakomai giedro dangaus.
Tegul sveikatos ir kantrybės šuliniai nesenka,
Tegul vilties ir džiaugsmo visada pakanka“.
Giedro dangaus melioratoriams tikrai reikia, nes pagrinde visi mūsų melioratorių darbai nudirbami būtent – vasarą. Dabar pas mus – pats darbymetis. Kai šiemet tokia sausra, gal ir lašas lietaus nepamaišytų. Nors sakoma, kad vasara – atostogų metas, melioratoriai atostogauja žiemą.
Manau, jog dabar atostogauja Dangaus Šventieji, nes iš aukštai nepažvelgia į mūsų suskirdusią, perdžiuvusią žemelę ir alpstantį rugį dirvoj.
Nors melioratoriams sezono metu brangi kiekviena minutė, tačiau nors keliais žodžiais noriu pakalbinti Andrių. Kur jis mokėsi, kokia jo profesija, kur jo pirmoji darbovietė?
Lai papasakoja mums nors trumpai apie save. Svarbiausia – kaip net iš Naujosios Akmenės atsirado mūsų Ukmergės rajone?
„Baigęs mokslus Naujosios Akmenės mokykloje, įstojau toliau mokytis į profesinę technikos mokyklą Viekšniuose. Mano profesija – plataus profilio melioratorius. Po mokslų baigimo įsidarbinau Akmenės MSV. Kiek padirbęs nutariau pabandyti savo laimę Naujosios Akmenės cemento gamykloje.
Kartą teko dalyvauti vienose vestuvėse Naujoje Akmenėje. Jose susipažinau su mergina. Pasirodo, kad ji jaunikio sesuo. Ši pažintis buvo mums abiems lemtinga. Sukūrus šeimą pirmiausia atsidūriau sostinėje Vilniuje. Čia su žmona susilaukėme dviejų sūnų. Vienas sūnus jau vedęs. Aš ir anūką turiu. Esu diedukas.
Daug metų išdirbau Vilniuje prie statybų. Gyvenime visokio darbo teko paragauti. Kiekvienas darbas yra garbingas. Dirbdamas mokaisi, įpranti, tobulėji. Per eilę metų pabodo Vilniaus miesto gatvių šurmulys. Su amžiumi norisi kažkiek ramybės. Abu su pačia pasitarę nutarėme sugrįžti į jos tėviškę – Ukmergės rajoną, Nerupį.
Nuo melioracijos darbų pradėjau ir taip 2012 metų pavasarį vėl sugrįžau pas melioratorius. Tik jau visai kitame Lietuvos kampe.
Ukmergės melioratoriai užsiima gerbūvio darbais, remontuoja kelius, kloja trinkeles, kasa balas, melioruoja laukus, valo griovius, atlieka kitus numatytus darbus, visų neišvardinsiu.
Yra šešios melioratorių brigados, tačiau būna kartais, kad vieną savaitę dirbti pas darbų vykdytoją Stasį Kličių, sekančią pas Virginijų Šiaučiūną, dar kitą pas Vidmantą Pratapą. Kur reikia ten valdžia ir siunčia. Teko dirbti prie pralaidų, su trimeriu griovius šienauti, bebrų suręstas užtvankas melioracijos grioviuose ardyti, sutvirtinti šlaitus ir t.t. Melioratorius turi būti visų darbų meistras. Ne veltui sakoma – melioratoriai žemės daktarai.
Paskutiniu metu dirbu darbų vykdytojo Sauliaus Vaičiūno brigadoje, Skabeikių objekte.
Kasame rinktuvus. Brigadoje darbuotojai draugiški, gerai sutariame. Mūsų brigadoje su DT- 75 buldozeriu dirba Vladas Pilsudskas. Klojikai – Antanas Šalavėjus ir Martynas Auglys kloja drenažą, žvyrą pila. Ekskavatorininkas Rimantas Imbrasas kasa rinktuvus, Gražina Talačkienė mūsų objekte niveliuoja, o prie jų kartu ir aš.
Nors palyginus dirbu neseniai, tačiau mes melioratoriai darbuojamės ne tik Ukmergės rajone, bet ir už jo ribų, turėjome didelį objektą Kėdainių rajone.
Melioratoriaus darbas nepavydėtinas. Ką bepaimsi dirbti reikia, bet už tai kasdieną nemokamai kvėpuoji tyru oru, išgirsti paukščių giesmes ir grožiesi akies krašteliu gamtos kraštovaizdžiu.
Gaila, kad Lietuvos Vyriausybė melioracijos darbams skiria labai mažai finansavimo. Na, jiems ant bruko sostinėje melioracijos nereikia.
Nebus taip, kad numelioravai dirvas ir švilpauji sau laisvas visą gyvenimą. Melioracijos sistemas reikia prižiūrėti nuolatos. Tada ir abipusė nauda būtų.
Dabar rinktuvai užžėlę, telkšo pelkynai, auga nemelioruotoje žemėje krūmokšniai. Melioratoriams darbo būtų apstu, bet kas už jį atlygins? Siaubas, kad apie melioracijos naudą nevisi išmano.
Jeigu kalbėti apie laisvalaikį, kartais likus minutei laiko nueinu sodybos baloje pažvejoti. Turint sodybą, joje darbo visuomet atsiranda. Tad laisvalaikio beveik neturiu“.
Andriau, ko norėtai pats sau tokią progą palinkėti? – „Sveikatos ir pinigų“.
Suprantu, kada žmogus sveikas jis yra laimingas ir turtingas.
55 metai – nei daug, nei mažai. Tad anksti pavargt, dar liko ilgas kelias, nes Lietuvoje nori 7-8 metais prailginti pensijų amžių valdžia, teks eiti dar tolyn. Šis jubiliejus – tik trumpa stotelė, sunkiam darbų ir rūpesčių kely.
Nuoširdžiai dėkoju Andriau už pokalbį. Būk sveikatas, stiprus ir ištvermingas melioratorius.
Su gražiu jubiliejumi savais žodžiais sveikinu tave ir aš, Genoefa.
Melioratoriau,
Praskriejo soduose žiedų pūga, bitės nektarą kibirėliais semia,
Žalia suknia pasipuošė gamta, gyvybės sėklas pasėjusi į žemę.
Ji tavo rankų išsiilgus laukia, kada šukuosi josios kasas,
Pašvilpaudamas su vyturiais, braidysi po žalias lankas,
Bet tu seniai esi įpratęs, kaip skruzdėlė skubėt laukais,
Ir žemės senvages išlygint, žolę palaistyt prakaito lašais.
Negaili saulė bučinių karštų, lietus nuprausia tavo veidą,
Melioratoriaus darbo vaisius, žemė atlygina duonos kriaukšle.
Su gandrais ir pempėmis drauge, kaip visureigis per purvą klampoji,
Rankas, įsirėžusią raukšlę veide, kasdien griovyje numazgoji.
Vėjas nugairina skruostus tavus, dargana sidabru nušarmoja plaukus,
Ir nei minutei nesudvejoji, akimi nužvelgi numelioruotus laukus.
Tau šnara viksvos pabaly, ant kelmo žiogas maršą groja,
Gelbėki žemę ir globoki, ji tyru veidu į tave alsuoja.
Iš tavo rankų ji priims ir džiugesį, ir skausmą,
Nors išreikšti žodžiais nemokės, priimk, šiandien, jos padėką didžiausią“.
Genoefa Povilavičienė
