Nuo spalio 1 iki gruodžio 31 d. vyksta jau trečiasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) gyvavimo metais paraiškų rinkimas pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Per visą 2007–2013 m. laikotarpį pagal KPP melioracijai skiriama 131 mln. Lt ES paramos. Dviem pirmiesiems paraiškų šaukimams buvo skirta 51,2 mln. Lt. Šiam paraiškų rinkimui numatyta skirti 38,6 mln. Lt paramos.
Lėšų poreikis „Žemės ūkio vandentvarkos“ veiklos sričiai yra toks didelis, kad dar nesibaigus paraiškų rinkimui, kuris tęsis iki gruodžio 31 d., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paraiškų paramai gauti jau pateikta 60-čiai mln. Lt. Todėl projektai bus vertinami pagal tam tikrus pirmumo kriterijus. Pirmenybę turės projektai, kai:
Beveik visos savivaldybės jau yra gavusios paramą melioracijos statiniams rekonstruoti, todėl šio paraiškų šaukimo metu pirmenybė bus teikiama melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms (MSNA).
Nacionalinės paramos melioracijai nepakanka
2008 m. iš valstybės biudžeto melioracijai buvo skirta 82,1 mln. Lt, tačiau jų nepakako melioracijos sistemų ir jų statinių būklės blogėjimui sustabdyti. Dėl ekonominio sunkmečio melioracijos reikmėms 2009 m. lėšų skirta dvigubai mažiau – 37,1 mln. Lt, o 2010 m. planuojama skirti tik 28,0 mln. Lt. Iš šių lėšų dar apie 5 mln. Lt būtina skirti polderiams eksploatuoti.
Taigi Europos Sąjungos parama yra vienintelis šaltinis, kuris gali bent iš dalies kompensuoti blogėjančią melioracijos finansavimo situaciją. „Žemės ūkio vandentvarkos“ veiklos srities paramos lėšomis gali būti rekonstruojamos melioracijos sistemos.
Finansuoti tinkamos lėšos ir paramos dydis
„Žemės ūkio vandentvarkai“ skirtomis lėšomis gali būti finansuojamas sausinimo sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstravimas, rūgščių dirvų kalkinimas projekto teritorijos ariamoje žemėje, užtvankų ir polderių rekonstravimas.
Paramos lėšomis galima apmokėti iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. KPP lėšomis rekonstruojami tik tie statiniai, kurių nusidėvėjimas yra didesnis kaip 30 proc.
Vienam projektui iš ES fondų gali būti skiriama 1,035 tūkst. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad paramos suma vienam paramos gavėjui 2007–1013 metais neribojama, tačiau parama toms pačioms melioracijos sistemoms rekonstruoti gali būti skiriama tik vieną kartą.
Šiemet buvo padaryti tam tikri pakeitimai paramos tvarkoje, ir parama polderių rekonstravimui padidinta dvigubai – maksimali paramos suma gali siekti iki 2,071 tūkst. Lt. Tai ypač aktualu projektams, įgyvendinamiems pajūrio polderiuose.
Tinkami paramos gavėjai
Pretenduoti į šią ES paramą gali savivaldybės ir į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas susivieniję žemdirbiai bei žemės ūkio bendrovės. Todėl ūkininkai, norintys atnaujinti melioracijos sistemas, skatinami burtis į asociacijas, nes tik būdami jų nariais, galės pasinaudoti šia parama. Daugiausia tokių asociacijų jau įsteigta Biržų (6), Panevėžio (5), Pasvalio ir Telšių rajonuose (po 4).
Asociacijos pakartotinai paramos gali kreiptis tik įgyvendinusios ankstesnįjį ES remiamą projektą, tuo tarpu savivaldybėms šis reikalavimas netaikomas, ir jos vienu metu gali įgyvendinti kelis projektus.
Paramos gavėjų įsipareigojimai
Pareiškėjai ir jų partneriai, pasirašydami paramos sutartis, įsipareigoja penkerius metus nuo sutarties pasirašymo užtikrinti tinkamą ES finansuojamo objekto priežiūrą ir veikimą. Tai ypač aktualu asociacijoms, nes daugelis įsivaizduoja, kad svarbiausia projektą įvykdyti, tuo tarpu atlikus rekonstrukciją paramos gavėjas (asociacija) privalo ne tik tinkamai prižiūrėti rekonstruotus statinius, bet ir nustatytais terminais teikti NMA projektų įgyvendinimo ataskaitas (pagal įgyvendinimo taisykles – penkerius metus po paramos sutarties pasirašymo).
Jeigu paramos gavėjas nesilaiko paramos sutarties sąlygų ar jas pažeidžia, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: parama sumažinama; parama visiškai neskiriama; paramą gavėjas privalo grąžinti.
Reikalavimai paramos gavėjams
„Žemės ūkio vandentvarkai“ skirta parama siekiantys pasinaudoti pareiškėjai turi valdyti tiesiogiai su projekto įgyvendinimu susijusį nekilnojamąjį turtą. Savivaldybės, paramos lėšomis siekiančios rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, NMA privalo pristatyti savivaldybės administracijos išduotą nekilnojamojo turto valdymo faktą patvirtinančią pažymą. Paraiškas teikiančios MSNA turi pateikti asociacijos narių, kurių naudojamoje žemėje bus įgyvendinamas projektas, nuosavybės teisę, nuomą ar panaudą patvirtinančius dokumentus.
Asociacija, norinti gauti paramą jos nariams priklausančių statinių rekonstravimui, neišsivers be savivaldybės pagalbos. Didesnio kaip 12,5 cm skersmens drenažo statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei, ir tie statiniai nėra asociacijos narių turtas. Pagal priemonės įgyvendinimo taisykles į svetimą turtą investuoti negalima, todėl asociacija, teikianti paraišką paramai gauti, priversta prašyti savivaldybę būti projekto partneriu.
Jungtinė sutartis – būtina paramos gavimo sąlyga
Taigi kartu su partneriais projektus ketinantys įgyvendinti pareiškėjai su paraiškomis turi pateikti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių. Tai reiškia, kad pareiškėjas (asociacija), prieš teikdamas paraišką, turi susitarti su partneriu (savivaldybe) dėl projekto metu sukurtų rezultatų, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir šias teises nustatyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra labai svarbi juridiniu bei finansiniu atžvilgiu, todėl bet koks projekto rezultatų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu, kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas.
Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas, kuriam tenka ir visa atsakomybė už projekto įgyvendinimą. Paramos gavėjas pagal partnerystės sutartį atsiskaito su partneriu, kuris paramos lėšų tiesiogiai negauna.
Paramos panaudojimo rezultatai
Pirmuoju paraiškų rinkimo metu 25 pareiškėjai gavo 26,1 mln. Lt paramą. Visi paramos gavėjai – savivaldybės, šiuo metu įgyvendinančios projektus.
Antruoju paraiškų rinkimo metu paraiškas teikė ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Paramą (iš viso 25,1 mln. Lt) gavo ir projektus įgyvendina 6 asociacijos (Biržų r. MSNA, Kupiškio seniūnijos Šepetos MSNA, Kamajų seniūnijos MSNA, Ramygalos MSNA, Lazdijų rajono MSNA, Sidabravo MSNA) ir 18 savivaldybių. Projektus paramos gavėjai baigs įgyvendinti 2010 m.
Išsamesnės informacijos teirautis Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyriaus vyriausiojo specialisto Petro Garnelio, tel. (8 5) 239 1147
