Prieš daugiau nei ketverius metus (nuo 2020 m. sausio mėn.), kai mediacija tapo privaloma sprendžiant šeimos ginčus, mediacijos paslauga Lietuvoje tapo daugiau žinoma ir prieinama visuomenei. Vienai iš ginčo šalių prieš kreipiantis į teismą yra nustatyta pareiga inicijuoti mediaciją – kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo arba savo pasirinktą mediatorių ir bandyti spręsti ginčą taikiai. Toliau pačios ginčo šalys turi teisę spręsti, ar pasinaudoti šia ginčų sprendimo procedūra ir abi šalys gali bet kada pasitraukti iš šio proceso.
Mediacija kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis padeda ginčo šalims rasti jiems geriausią sprendimą ir ginčo šalys skatinamos naudotis šia procedūra, ir ją įvertinti kaip vieną iš taikių alternatyvų sprendžiant šeimos ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad nemažai civilinių ginčų žmonės galėtų išspręsti net nesikreipdami į teismą, o naudodamiesi mediatorių paslaugomis, tokiu atveju ginčų sprendimas taikiai žmonėms leidžia atkurti socialinę taiką tarp šalių, sumažina bylinėjimosi išlaidas, sumažina teismų darbo krūvį. Mediacija atveria galimybes pačioms ginčo šalims savanoriškai, savarankiškai priimti sprendimus, susitarti ir tam tikrais atvejais, susitaikyti, apsaugoti vaikų interesus nuo neigiamų emocijų. Tokiu būdu priimtų susitarimų yra laikomasi efektyviau nei sprendimų, kuriuos priimtų teismas, nes mediacijos proceso metu susitarimas yra pasiektas pačių šalių bendradarbiavimu. Visgi, pažymėtina, kad privalomosios mediacijos atvejais šeimos ginčuose, nesutikus kitai ginčo šaliai medijuotis arba mediacijos procese pasitraukus ginčo šalims, tai neatima galimybės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo teisminiu būdu.
Nors privalomosios mediacijos procesų kiekvienais metais inicijuojama vidutiniškai daugiau nei 7000 atvejų, tačiau daugeliu atveju mediacijos procesai nėra pradedami todėl, kad nepaisant vienos šalies pateikto prašymo, kita ginčo šalis per nustatytą terminą atsisako dalyvauti arba neatsako dėl dalyvavimo privalomojoje mediacijoje.
„Valstybė suteikia galimybes ir skatina gyventojus sprendžiant kylančias problemas naudotis mediacijos paslaugomis, tačiau, praktikoje, kaip matoma, iš visų kreipimųsi tik dalis ginčų sprendžiama mediacijos būdu. Priežasčių gali būti įvairiausių. Veikiausiai, gyventojams dar trūksta informacijos, sąmoningumo apie pačią mediacijos esmę, asmeninę naudą. Vyrauja nuomonė, kad dalyvavimas mediacijoje yra laiko gaišimas ir pasitikima daugiau teisminiais procesais. Manyčiau, kad dar nemažai turi praeiti laiko, jog įsitvirtintų kitokia ginčų sprendimo kultūra, todėl mediacijos sistema reikalauja didesnio dėmesio nuolatiniam tobulinimui, ieškojimui geriausių sprendimų“ – pastebėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Atsižvelgiant į kelerių metų situaciją, toliau siekiama tobulinti mediacijos paslaugų teikimo mechanizmą. Nuo šių metų rugsėjo 1 d., įsigaliojus Mediacijos įstatymo pakeitimams, vienas iš esminių pokyčių efektyvinant ginčo šalių įtraukimą į privalomąją mediaciją, numatytas mediatoriaus pasitelkimas į mediacijos procesą nuo pat jo paskyrimo. Paskirtas mediatorius pasirinktais būdais kreipsis į kitą ginčo šalį ir kvies ją medijuotis, suteiks informaciją apie mediaciją, jos naudą. Pagal esamą reglamentavimą į mediacijos procesą kitą ginčo šalį kviečia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Šiuo pokyčiu siekiama padidinti ginčų sprendimą mediacijos būdu ir tikimasi, kad tiesioginis mediatoriaus kvietimas dalyvauti mediacijoje, išsamesnės informacijos pateikimas paskatins ginčo šalis išbandyti tokio ginčų sprendimo būdą ir aktyviai įsitraukti į procesą siekiant bendrų susitarimo rezultatų.
Per visą laikotarpį nuo privalomosios mediacijos instituto įsigaliojimo dėl mediacijos paslaugų inicijavimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi apie 30 tūkst. žmonių įvairiuose ginčuose, susijusiuose su šeimos santykiais. Didžiąja dalimi ginčų buvo sprendžiama naudojantis mediatorių paslaugomis ir apie dešimtadalį ginčų pavyko išspręsti taikiai abiejų šalių sutarimu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
